Mokydamas karalių Klodvigą apie Kristaus nukryžiavimą, vyskupas Remigijus pamokė jį, kad Kristui nereikėjo žmogiškos jėgos apsiginti. Jis ragino karalių geriau susirūpinti savo gyvenimu po krikšto, kad jis niekada savo veiksmais neiškeltų Barabo aukščiau už Jėzų.

Pasakoja, kad Reimso vyskupas Remigijus, mokydamas katalikų tikėjimo frankų karalių Klodvigą, aiškinęs jam, kaip nedorai pasielgė žydų tauta, kad Jėzų, savo geradarį, reikalavo nukryžiuoti, o Barabą, tokį piktadarį, prašė paleisti. Tai klausydamas, karalius sušukęs: „Nebuvo manęs tada ten – būčiau visus iškapojęs!“ — „Palauk, palauk, mano sūnau!“ taręs vyskupas, „Jėzus, būdamas Dievas, jei būtų norėjęs, būtų ir patsai apsigynęs, niekieno pagalbos nereikalaudamas. Tu, karaliau, geriau į save nukreipk dėmesį! Žiūrėk, kad po krikšto niekad nieko nedarytumei, kas nepatinka mūsų Išganytojui, idant ir tu nestatytum Barabo aukščiau už Jėzų…“