Šv. Odilas įsakė benediktinams skirti dieną po Visų Šventųjų maldoms už mirusius, taip įvesdamas Vėlines. Tai atsirado po to, kai atsiskyrėlis patyrė apreiškimą apie maldos už mirusius naudą.

Šv. Odilas († 1049), benediktinų vyresnysis Kliuni, su savo broliais vienuoliais daug melsdavosi už mirusius. Kartą į Kliuni vienuolyną užsuko keliauninkas iš Šventosios Žemės. Jis papasakojo, kaip ant vienos salos gyvenąs atsiskyrėlis džiaugęsis apreiškimu iš aukšto apie išganingą benediktinų, ypač kliuniečių paprotį daug melstis už mirusius. Atsiskyrėlis prašęs keliauninką pareikšti benediktinams jo karštą troškimą, kad ir toliau jie uoliai melstųsi už mirusius. Po to įvykio šv. Odilas įsakė savo vienuoliams dieną po Visų Šventųjų skirti ypatingam meldimuisi už mirusius. Taip atsirado (998 m.) Vėlinės.