Per persekiojimą Meksikoje, 16-metis Tomas de la Mora, nepaisant motinos sielvarto, drąsiai priima suėmimą, sakydamas, kad susitiks danguje. Jis atsisako išsižadėti katalikų, pabrėždamas būtinybę ginti Bažnyčią nuo tironų, ir yra pakartas, paskutiniais žodžiais skelbdamas "Tegyvuoja Kristus Karalius!".

1927 m. Meksikoje siaučiant žiauriam katalikų persekiojimui, Colimoje VIII. 5 d. bedievio prezidento Calleso kareiviai suėmė šešiolikos metų berniuką Tomą de la Mora, kurs žaidė namie su broliais ir seserimis. Jo motina, gerai žinodama, kad jos sūnelio laukia žiaurus kankinimas ir mirtis, ėmė graudžiai verkti. Bet Tomas nuramino ją, sakydamas: „Neverk, motinėle! Gal šitame gyvenime nebepasimatysime, bet danguje tikrai susitiksime, o dabar, motinėle, palaimink mane į paskutinę kelionę.“ Tomas atsiklaupė, ir jo motina drebančiomis rankomis ženklojo jį kryžiaus ženklu. Jaunikaitį kareiviai vilko pas generolą Rodriguezą. Šis jį puolė, šaukdamas: „Ar ir tu, dar toks jaunas būdamas, jau esi vienas iš tų drąsių revoliucionierių?“ Tomas ramiai atsiliepė: „Kad aš būčiau drąsus, tai aš kartu su savo broliais kovočiau už Dievą ir Jo Bažnyčią. Bet aš esu bailys, ir dėl to aš jiems padedu kitu būdu. Mano nuomone, šiais laikais visi krikščionys turi išvaduoti tironų nagais laikomą nelaisvėje šv. Bažnyčią.“ Generolas, baisiai įniršęs, liepė Tomą nuvesti į šalį ir mušti. Sužvėrėję kareiviai su nežmonišku džiaugsmu išpildė tą paliepimą ir visą sukruvintą jaunikaitį vėl atvedė pas generolą. „Pažadėk man nebeturėti jokių santykių su katalikais, ir aš tave tuojau paleisiu.“ — „Aš vėl tuojau eisiu pas katalikus ir viską jiems pasakysiu, ką aš čia esu patyręs, nes, mano motinai, šv. Bažnyčiai, verkiant, aš negaliu snausti.“ Įniršęs generolas įsakė drąsuolį pakarti. „Tegyvuoja Kristus Karalius!“ Tai buvo paskutinieji narsiojo Bažnyčios gynėjo žodžiai.