Turtingas bajoras, buvęs provincijos prefektas, nusprendė įstoti į trapistų vienuolyną. Nepaisant giminaičių ir draugų bandymų jį atkalbėti, jis liko tvirtas, sakydamas, kad trys "žandarai" – Mirtis, Teismas, Amžinybė, parašyti virš vienuolyno vartų – jam neleidžia išeiti.

Prancūzijoje gyveno turtingas bajoras. Ilgai jis buvo vienos provincijos prefektas (apskrities viršininkas), ir visi jį gerbė. Tik štai vieną dieną pasklido žinia, kad šis žmogus, pametęs pasaulio garbę, įstojo į trapistų ordiną, aštriausios regulos vienuolyną netoli Marselio (Marseille). Tai buvo tikrai nuostabu! Giminės stengėsi jo neleisti, draugai bandė jau iš vienuolyno išvilioti, bet viskas veltui. „Aš negaliu!“ jis atsakydavo. „Argi jūs nematote prie vartų trijų žandarų, kurie manęs neišleidžia?“ — „Trijų žandarų? Niekas ten jų nemato!“ atsakydavo šie. „Tik pažiūrėkit gerai, kas viršuje vartų parašyta: Mirtis! Teismas! Amžinybė! Tai ir yra tie trys žandarai, kurie manęs neišleidžia. Aš pasiliksiu!“