Šv. Vincentas Paulietis davė jaunuoliui, atsisakančiam atgailauti, Išganytojo paveikslėlį, prašydamas kas vakarą į jį pažvelgti. Tryliktą dieną jaunuolį taip sujaudino Išganytojo skausmingas veidas ir ašaros, kad jis atsivertė, atliko išpažintį ir visiškai pasikeitė.

Šv. Vincentas Paulietis ilgai atkalbinėjo vieną jaunikaitį nuo blogų įpročių, bet jaunikaitis nė klausyti nenorėdavo apie pasitaisymą. Tada šventasis jam sako: „Gerai! Aš daugiau pas tave nebeisiu ir nieko tau nebesakysiu. Tik būk toks geras ir padaryk man šį malonumą – priimk šį paveikslėlį ir kas vakaras eidamas gulti valandėlę į jį pažiūrėk.“ Šv. Pranciškus išėmęs iš brevijoriaus padavė jaunikaičiui Išganytojo paveikslėlį. Pirmą vakarą paveikslėlis nepadarė jam jokio įspūdžio. Antrą vakarą jau jis jaunikaičiui nebepatiko. Trečią vakarą jau turėjo prisiversti žiūrėti į paveikslėlį, nes norėjo ištęsėti pasižadėjimą. Ketvirtą vakarą Išganytojo skausmingas veidas ir kruvinos ašaros sužadino jaunikaičio užmigusią sąžinę… Ir, žiūrėkite, tryliktą dieną Šv. Pranciškus rado jaunikaitį visai persimainiusį. Jis verkdamas tarė šventajam: „Išklausyk mano išpažinties, nes nebepakenčiu Išganytojo ašarų priekaišto dėl mano blogo gyvenimo.“