Pirklys priėmė į darbą jauną vaikiną, kuris parodė tvarkingumą, mandagumą, pastabumą, rūpestingumą ir kuklumą. Šios savybės buvo jo geriausia rekomendacija. Taip pat paminėti Vašingtono ir Nelsono pavyzdžiai, pabrėžiantys punktualumą ir pareigingumą.

Vienam pirkliui reikėjo jauno vaikino. Nepaisydamas, kad kokia penkiolika siūlėsi į tą vietą, staiga jis priėmė vieną, nieku, rodos, nepasižymintį jaunuolį. „Kodėl tu šitą išsirinkai?“ paklausė draugai. „Juk jis neturėjo jokios rekomendacijos!“ — „O ne!“ atsakė pirklys, „jis turėjo daugybę rekomendacijų. Prieš įeidamas, jis nusivalė kojas; įėjęs gražiai uždarė duris. Iš to supratau, kad jis mėgsta tvarką. Savo kėdę jis užleido įėjusiam seneliui. Iš to supratau, kad jis yra mandagus ir geros širdies. Jis paėmė knygą, kurią tyčia buvau padėjęs ant žemės. Tuo tarpu kiti per ją lipo ir spardė. Vadinasi, jis yra pastabus ir rūpestingas. Jis ramiai laukė ir nesigrūdo į priekį, kaip kiti. Vadinasi, jis yra kuklus. Kalbėdamasis su juo pastebėjau, kad jo drabužiai buvo rūpestingai išvalyti, plaukai tvarkingai sušukuoti, dantys išplauti. Kai rašė savo pavardę, mačiau, kad rankos buvo švarios ir panagės išvalytos.“ — Vašingtonas savo sekretoriui, kuris nuolat skųsdavosi laikrodžio vėlavimu, kartą atsakė: „Arba tamsta pasiieškok kitą laikrodį, arba aš pasiieškosiu kitą sekretorių.“ — Admirolas Nelsonas: „Visa mano pasisekimo priežastis buvo ta, kad aš savo darbus visada pabaigdavau ketvirčiu valandos anksčiau, negu buvo nustatyta.“ — Vienas turtingas žmogus, paklaustas kartą, kuo būdu įsigijęs tokį didelį turtą, atsakė: „Man tėvas įdiegė mintį, kad niekados neičiau žaisti, nepabaigęs darbo, ir neleisčiau pinigų, neužsidirbęs.“