Atsiskyrėlis palygino kovą su aistromis su bandymu išrauti medelius: jaunus lengva išrauti, o įsišaknijusius sunku ar neįmanoma. Taip pat reikia kovoti su blogomis mintimis ir geismais, kol jie neįsišaknijo širdyje, norint pasiekti sielos skaistumą.

Apie vieną atsiskyrėlį parašyta senuose raštuose, kad jis turėjęs mokinį, kuris norėjęs pasidaryti taip pat doras, šventas, kaip ir jo mokytojas. Tas mokinys buvo dar visai jaunas ir gyvas, jautrus jaunikaitis. Kasdien jį kankindavo bjaurios mintys, jo akyse stovėdavo šlykštūs paveikslai, o kūno geiduliai neduodavo jam tiesiog ramumo. Taip pagundų varginamas, mokinys eina pas savo mokytoją ir jam sako: „Gerasis mokytojau! Ką aš turiu daryti, kad galėčiau išlaikyti skaisčią, gryną širdį?“ Senas ir visko prityręs atsiskyrėlis daug nekalbėdamas nusivedė jaunikaitį į mišką, parodė jam keturis medelius ir tarė: „Ar tu matai šituos keturis kiparisus? Na, imk ir išrauk juos!“ Klusnusis mokinys tuojau ėmėsi darbo. Pirmiausia ir visai lengvai išrovė jauniausią medelį. Antrasis, kiek senesnis, medelis buvo jau kur kas sunkiau išrauti. Trečiasis kiparisas buvo jau didokas medis, ir jo šaknys buvo giliai į žemę suleistos. Čia jaunikaitis gerokai pašilo, kol tą medį išrovė. Priėjęs prie ketvirtojo ir paties didžiojo medžio, jaunikaitis beveik nusiminė ir nebesitikėjo jo išrauti. Purtė, tąsė, traukė, laužė, su visu atsidėjimu triūsė aplink medį, prakaitas varvėte varvėjo per jo kaktą, burną, bet tvirtas kiparisas nesidavė išraunamas. Pagaliau jaunikaitis metė darbą ir iš uždusimo vos alsuodamas tarė: „Aš daugiau nebegaliu!“ Per tą visą laiką išmintingasis atsiskyrėlis nuošaliai stovėjo ir ramiai žiūrėjo į jaunikaičio triūsą. Bet dabar tarė savo mokiniui: „Klausyk, mano sūnau! Taip esti ir su aistromis. Tavo darbas su kiparisais – tai gyvas paveikslas žmogaus kovos su savo polinkiais, geismais ar aistromis. Kol polinkiai tebėra neišsigalėję žmogaus širdyje, tol galima lengvai išrauti juos iš širdies. Todėl nelauk, kol geismai įsišaknys tavo širdyje, bet tuojau, vos tik juos pajunti, rauk juos iš širdies, stumk nuo savęs piktas mintis, kratykis blogų geismų. Tai tikriausias kelias į sielos skaistumą ir grynumą.“