Pasakojimas apie šv. Pilypą Nerį, kuris leido studentui, paskendusiam nuodėmėse, ateiti išpažinties kasdien. Nepaisant to, kad studentas nusidėdavo ir ateidavo išpažinties kasdien dvi savaites, šventasis kunigas neatsisakė jo. Po keturiolikos dienų studentas pasitaisė, tapo uoliu kunigu ir pasakojo, kaip per atgailos sakramentą atgavo Dievo malonę. Pasakojimas iliustruoja atgailos ir Dievo malonės galią.

Kartą pas šv. Pilypą Nerį Romoje ateina vienas studentas atlikti išpažinties. To studento jau seniai būta paskendusio nuodėmių liūne. Davęs jam išrišimą, šventasis kunigas maloniai tarė: „Jei, neduok Dieve, vėl nusidėtumei, tuojau ateik išpažinties.“ Kitą dieną nelaimingasis jaunikaitis vėl pasirodė prie šv. Pilypo klausyklos. Gerasis kunigas pakartojo tuos pačius žodžius, kuriuos buvo vakar pasakęs. Taip tęsėsi ištisas dvi savaites. Paskui tas studentas tapo uoliu kunigu ir dažnai pasakodavo, kaip jis per atgailos sakramentą atgavo Dievo malonę ir nugalėjo blogį.