Pasakojimas apie maro epidemiją Romoje 1590-1591 metais, per kurią mirė 60 000 žmonių ir trys popiežiai. Šv. Aloyzas pasišventė ligonių slaugymui, rinko jiems išmaldą ir nešė sergančiuosius maru į ligoninę ant savo pečių. Šis pasiaukojimas tapo jo ankstyvos mirties priežastimi. Iš Romos ligoninės "Santa Maria della Consolazione" minima statula, vaizduojanti šv. Aloyzą nešantį ligonį, kaip jo darbų įamžinimą.

1590–91 metais Romoje siautė maras. 60 000 mirė tada nuo baisios ligos. Niekam nebuvo pasigailėjimo. Trys popiežiai: Sikstas V, Urbonas VII ir Grigalius XIV mirė tik per tuos dvejus metus. Šv. Aloyzas atsiduoda ligonių reikalams. Pradžioje, užsidėjęs maišą ant pečių, rinko jiems išmaldas. Maža to, jis nenusiramino, iki vyresnieji leido jam slaugyti pačius sergančiuosius. Taip kartą miesto gatvėje rado jis apleistą maru susirgusį vargšą. Ir ką daro mūsų šventasis? Jis ima ligonį ant savo pečių, neša į ligoninę ir ten jam tarnauja. Šitas meilės darbas 23 metų Aloyzui buvo jo ankstyvos mirties priežastimi. Dar ir dabar „Santa Maria della Consolazione“ ligoninėje galima matyti šis šv. Aloyzo darbas įamžintas akmens statuloje, vaizduojančioje mūsų šventąjį benešantį minėtą ligonį.