Pasakojimai

Drąsi mokinė

Bolševikų valdomoje Vengrijoje 16-metė mokinė istorijos egzamino metu drąsiai atpasakojo patriotišką ir religišką istoriją. Komisaro grasinimui pakarti, ji ramiai atsakė to nebijanti ir danguje galėsianti melstis už jo atsivertimą, palikdama komisarą sukrėstą jos drąsos. 1919 metais bolševikai Vengrijoje buvo paėmę į savo rankas valdžią. Į vieną mergaičių mokyklą mokyklų komisaras atėjo dalyvauti istorijos egzaminuose. Viena…

„Noriu matyti, kaip miršta pasmerktasis.“

Šv. Klemensas Hofbaueris aplankė mirštantį ligonį, 22 metus nebuvusį išpažinties, kurio niekas negalėjo prikalbėti priimti sakramentus. Šventasis, matydamas jo užsispyrimą, pareiškė norįs pamatyti, kaip miršta "pasmerktasis". Šie žodžiai paveikė ligonį, jis atliko išpažintį, priėmė sakramentus ir ramiai mirė. Vienos apaštalas šv. Klemensas Hofbaueris kartą buvo pašauktas pas ligonį, kurs jau 22 m. nebebuvęs išpažinties. Tą…

Amžinybė paveiksle

Bulgarų karalius Bogorisas, mėgęs baisius vaizdus, paprašė vienuolio Metodijaus nupiešti baisius paveikslus. Metodijus nupiešė Paskutinio Teismo sceną su Kristumi, išrinktaisiais, prakeiktaisiais ir pragaro liepsnomis. Paveikslas taip paveikė karalių, kad jis atsivertė į krikščionybę. Antroji dalis mini karalių Ferdinandą III, kuris liepė savo kambaryje parašyti "Ferdinandai, pagalvok apie amžinybę!", pabrėžiant būtinybę prisiminti amžinybę. Bulgarų pagonis karalius…

Laikrodis nurodė amžinybę

Maldingas kunigas aplankė mirštantį, nedorą gyvenimą nugyvenusį ligonį, kuris nenorėjo girdėti apie paskutinius sakramentus ir abejojo amžinybe. Kunigas parodė jam laikrodį, sakydamas, kad kai rodyklė pasieks 6 val., jis "jau žinos". Šie žodžiai taip paveikė ligonį, kad jis atliko išpažintį, atgailavo, priėmė sakramentus ir ramiai mirė. Vienas maldingas kunigas buvo pašauktas pas ligonį, kurs, būdamas…

Vienintėlis prašymas

Karalius Otonas III pasiūlė išmintingam vienuoliui Nilui prašyti bet kokios malonės. Vienintelis Nilo prašymas buvo, kad karalius prisimintų savo sielos išganymą, nes ir jis, būdamas karalius, mirs ir turės atiduoti apyskaitą Dievui. Šie žodžiai padarė didelį įspūdį jaunam karaliui. 10 šmt. viename Italijos vienuolyne gyveno išmintingas vienuolis, vardu Nilas. Karalius Otonas (Otto) III, keliaudamas per…

Neišlaikė motinos žvilgsnio

Vienuolis, atsisakęs paklusti motinai dėl pašaukimo ir teigęs norįs išgelbėti sielą, vėliau apleido savo pareigas. Sunkiai susirgęs patyrė regėjimą apie Dievo teismą, kur pamatė nustebusią motiną, priekaištaujančią dėl jo apleidimo. Atsipeikėjęs jis pasitaisė, sakydamas, kad jei negalėjo išlaikyti motinos žvilgsnio, kaip galės ištverti Teisėjo akivaizdoje. Dionizas Kartūzas vienoje ištraukoje iš Šventųjų Tėvų gyvenimų pasakoja apie…

Į bedugnę su automobiliu

1923 m. netoli Lurdo įvyko autoavarija, kurioje žuvo per 20 žmonių. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo laisvamanio redaktoriaus organizuota ekskursija, skirta "padaryti galą Lurdų apgavystei", kaip išvykstant sakė pats redaktorius, taip pabrėžiant tragišką likimą tų, kurie tyčiojasi iš šventų vietų. 1923 m. vasarą netoli Lurdo vienas automobilis nukrito nuo kalnuoto kelio ir sudužo į šipulius….

„Nuogas plėšikų nebijo.“

Šv. Ilarijonas, atidavęs turtus ir gyvenęs asketiškai dykumoje, buvo užpultas plėšikų. Jis drąsiai pasitiko juos sakydamas, kad nuogas plėšikų nebijo, o mirčiai yra pasiruošęs kiekvieną akimirką. Jo ramybė ir atsakymas taip paveikė plėšikus, kad jie atsisakė savo blogo amato. Šv. Ilarijonas savo turtus atidavė broliams ir seserims, o pats išėjo į Gazos tyrus, kur maitinosi…

Habsburgų laidotuvės

Aprašomos jaudinančios Habsburgų ciesorių laidotuvės, kai karstas nebuvo iš karto įleidžiamas į kapus, kol maršalas nepripažino mirusiojo esant broliu, turinčiu daug nuodėmių, taip primenant visų lygybę prieš mirtį. Antroji dalis mini Aleksandro Didžiojo susitikimą su Diogenu, kuris tarp kaukolių ieškojo karaliaus Pilypo, parodydamas, kad po mirties nelieka žemiškos didybės. Senieji vokiečių ciesoriai Habsburgai buvo laidojami…

Miręs tarp gyvųjų

Romoje persekiojimo metu Marijus su šeima, rizikuodami gyvybe, rinko ir laidojo nukankintų krikščionių kūnus katakombose. Ciesoriui paklausus apie jų turtus, jie atsakė atidavę juos Kristui, gyvenančiam vargšuose ir kenčiančiuose. Atsisakę aukoti stabams, jie patys tapo kankiniais, parodydami tikrąjį turtą ir ištikimybę Dievui net mirties akivaizdoje. Ciesorius Klaudijus, norėdamas sumažinti kalėjimų išlaidas, įsakė visus krikščionis, laikomus…