Pasakojimai

Neparduodama to, ko neturima

Prūsijos karalius Fridrichas II pasikvietė filosofą Volterą, kuris puotos metu tyčiojosi iš tikėjimo ir pareiškė parduosiąs savo vietą danguje už talerį. Miesto galva atsistojo ir pasakė, kad Prūsijoje niekas neparduoda to, ko neturi, ir pasiūlė didelę sumą, jei Volteras įrodys, kad turi vietą danguje. Volteras nutilo, o karalius jį pagyrė. Prūsijos karalius Fridrichas II kartą…

O jeigu yra?

Netikinčiam žmogui, tyčiojantis klaususiam, ar pamaldus žmogus neapsigaus, jei dangus tėra pasaka, krikščionis atsakė, kad daugiau apsigaus netikintysis, jei pragaras nėra pasaka. Antroji dalis pasakoja, kaip kapelionas Paryžiuje, po pamokslo apie amžinąjį pasmerkimą, netikinčiam kapitonui, pašiepiančiai klaususiam, ar pragare bus šutinama, ar kepinama, atsakė, kad šis pats patirs. Tai sujaudino kapitoną ir paskatino jį atsiversti….

Adventistų sekta

Aprašoma adventistų sektos, įkurtos Williamo Millerio, istorija. Jis skelbė pasaulio pabaigą remdamasis Biblijos pranašystėmis, nustatydamas konkrečias datas (1843, 1847 m.). Nepaisant netikslumo, sekėjai ruošėsi pasaulio galui, parduodavo turtus ir laukė išganymo. Pasakojimas pabrėžia, kad niekas nežino dienos ar valandos, tik Dievas Tėvas. Adventistų sekta laukia greito J. Kristaus atėjimo teisti pasaulį. Jų įsteigėjas yra William…

Vaišės iš savo išmaldos

Anglų kunigaikštienė apsirengė elgeta, norėdama išmėginti žmonių širdis. Vėliau ji pakvietė visus, pas kuriuos lankėsi, į rūmus ir pavaišino juos tuo, ką gavo iš jų kaip išmaldą (supelijusia duona, žaliomis bulvėmis ir t.t.), išskyrus du gerus žmones, gavusius skanius valgius. Ji klausė, ar jie nepagalvoja, kad taip bus vaišinami ir aname pasaulyje, pabrėžiant atlygį už…

Pal. Tomas Morus

Anglijos kancleris Tomas Moras, persekiojamas karaliaus Henriko VIII, buvo kankinamas už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai. Žmonai, prašiusiai nusileisti karaliui dėl šeimos gerovės, Tomas Moras atsakė klausdamas, kiek dar jie gyvens kartu, ir pabrėžė, kad parduoti amžinybę net už tūkstantį metų žemiško gyvenimo būtų neprotinga. Jis mirė kaip kankinys 1535 m., tvirtas tikėjime. Anglijos kancleris [Tomas Moras],…

Mirštame, kad gyventumėm

Karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius ir jų motiną valgyti draudžiamą mėsą. Jie atsisakė, pasirinkdami mirtį dėl Dievo įsakymų. Nepaisant žiaurių kankinimų (odos lupimo, galūnių nukirtimo, deginimo), jie išliko tvirti, liudydami viltį prisikelti amžinam gyvenimui, o motina padrąsino jauniausiąjį sūnų rinktis mirtį už Dievą ir pasitikėti Jo prisikėlimu. Kai karalius Antiochas vertė septynis Makabiejų brolius…

„O, begaline amžinybe!“

Teisės studentas Domininkas Mansi, nutolęs nuo Bažnyčios, pranciškonų bažnyčioje išgirdo pamokslą apie amžinybę. Jį ypač paveikė žodžiai "O, begaline amžinybe!", kurie nedavė ramybės dieną ir naktį, paskatindami jį pasitaisyti, atlikti išpažintį ir vėliau tapti kunigu. Italijos Bažnyčios kunigaikštis Domininkas Mansi, Lukos arkivyskupas († 1769), jaunystėje, studijuodamas teisių mokslą, buvo visiškai nutolęs nuo Bažnyčios. Kartą jis…

Drauge kentėjo, drauge linksminsis

Karaliaus Karolio VII vainikavimo iškilmėse Joana d’Ark nešė mūšiuose suplyšusią vėliavą. Kai kurie norėjo ją pašalinti, bet Joana atsakė, kad vėliava, kuri kentėjo kovų laukuose, dabar turi teisę linksmintis kartu, pabrėžiant, kad kūnas, kentėjęs dėl dangaus, turės teisę džiaugtis amžina laime su siela. Kada Reimse buvo suruoštas su didžiausiomis iškilmėmis karaliaus Karolio VII vainikavimas, Joana…

„Leiskite pas motiną!“

523 m. tironas Dunaanas nuteisė sudeginti motiną už krikščionybę, pasigailėdamas jos sūnelio. Tačiau vaikas verkdamas prašė leisti pas motiną, norėdamas tapti kankiniu. Paklaustas, ką tai reiškia, jis drąsiai atsakė, kad tai mirti dėl Kristaus, norint per amžius gyventi su Juo. 523 metais tironas Dunaanas liepė suimti vieną motiną su jos mažu sūneliu, nes ji nenorėjo…

Sapnas išgelbėjo

Nuodėmėse paskendęs mokslininkas Abeliardas susapnavo, kad miręs atsidūrė pragare, kur pamatė kitus žymius žmones, kankinamus už savimeilę ir garbėtrošką. Jam buvo parodytas dar neužbaigtas jo paties pragaro "namelis", kuriam trūko vienos mirtinos nuodėmės. Šis sukrečiantis sapnas privertė jį atsisakyti nuodėmingo gyvenimo. Kitą sykį gyveno labai išgarsėjęs, bet ir ne mažiau nuodėmėse paskendęs mokslininkas Abeliardas. Kartą…