Pasakojimai

„Kodėl esate bailūs?“

Jėzus, nutildęs audrą, klausė mokinių, kodėl jie bailūs ir menko tikėjimo. Antroji dalis mini Cezarį audroje, drąsinantį irklininkus sakydamas, kad su jais yra Cezaris. Trečioji dalis pasakoja, kaip viduramžių riteriai šlifuodavo kardus į bažnyčios kolonas prieš karą, parodydami pasitikėjimą savimi ir Dievu. Paskutinės citatos iš Bismarcko ir Gėtės pabrėžia tikėjimo svarbą gyvenimo sunkumuose ir jo…

„Taip miršta pasmerktasis!“

Romoje kunigas kapelionas bandė sutaikinti su Dievu mirties bausme nuteistą nusikaltėlį, tačiau nesėkmingai. Kai nusikaltėlį vedė į egzekucijos vietą, kunigas puolė jam po kojų maldaudamas atlikti išpažintį. Nusikaltėliui atsisakius, kunigas garsiai pareiškė: "Taip miršta pasmerktasis!". Šis įvykis vėliau sutrukdė šį kunigą kanonizuoti, parodydami, kaip svarbu mirštančiam pasiekti sutaikinimą su Dievu. Romoje vienas nusikaltėlis buvo pasmerktas…

Keturioliktasis apvogė

Laisvamaniai, bijodami nelaimingos skaitlinės 13, į vakarienę pakvietė atsitiktinį svečią kaip keturioliktąjį. Po vakarienės paaiškėjo, kad "laimingasis keturioliktasis" juos apvogė, pavogęs apsiaustus, taip parodant, kad prietarai neapsaugo nuo realių pavojų. Antroji dalis pateikia Katono ir karaliaus Pilypo pavyzdžius, ignoruojančius prietarus. Viename viešbutyje, atskirame kambaryje, buvo rengiama iškilminga vakarienė. Rengėjai buvo laisvamaniai, bet pilni burtų. Kadangi…

„Už savo kvailystę verta, kad visai apaktum.“

Prietaringa moteris, susirgusi akimis, ieškojo vardytojo, bet pateko pas vyrą, kuris, norėdamas pasityčioti, davė jai popiergalį su užrašu "Už savo kvailystę verta esi, kad visai apaktum" ir liepė nešioti ant kaklo. Akims pagerėjus, ji tikėjo popiergalio galia. Kunigui pamoksle smerkiant burtus, ji parodė popiergalį, taip sužinodama tiesą apie savo lengvatikystę. Viena prietaringa moteriškė, susirgusi akimis,…

„Vaidenekšlis.“

Vaikas Jonas Bosko, viešint pas močiutę, nebijojo paslaptingų garsų aukšte, kuriuos kiti laikė piktųjų dvasių darbu. Nepaisant kitų baimės ir atkalbinėjimų, jis drąsiai užlipo aukštyn su žiburiu. Nors patyrė išgąsdinantį momentą, galiausiai paaiškėjo, kad triukšmą kėlė didelė višta. Šis įvykis rodo jo ankstyvą drąsą ir prietarų nebuvimą. Kartą pal. kun. Don Bosko, dar vaikas būdamas,…

Ne Dievas, tai stabas

Žymus vokiečių rašytojas H. Heine, praradęs tikėjimą, puoselėjo prietarą ir gerbė pagonių deivės Veneros statulą. Gyvenimo pabaigoje, ištiktas ligos ir praradęs regėjimą, jis nuėjo pas statulą ieškoti paguodos, bet rado tik šaltą, bejausmį akmenį. Tai iliustruoja stabmeldystės tuštybę ir aklumą, nes žmogus be Dievo linksta prie prietarų ir beprasmiškų objektų. Vienas žymus vokiečių rašytojas, vardu…

Kryžius laimėjo

Prancūzijoje katalikas kalbėjo apie rinkimus, kai kažkas metė į jį kryžių, norėdamas jį sugėdinti ir išprovokuoti minią. Kalbėtojas drąsiai paėmė kryžių, viešai pareiškė esąs katalikas ir skelbė, kad su šiuo kryžiumi gins tikėjimą. Šis poelgis sukėlė didžiulį žmonių palaikymą, rodant, kad "kryžius laimėjo". Prancūzijos mieste Brive katalikas kalba žmonėms apie rinkimus į parlamentą. Kažkas meta…

Juodoji galybė

Aprašoma masonų įtaka ir pastangos užkirsti kelią knygai apie juos, kurios rašyti Popiežius Grigalius XVI pavedė mokslininkui Crétineau-Joly. Nepaisant karalių ir popiežiaus valios, masonų įtaka per Napoleono giminaitį privertė sunaikinti rankraštį. Antroji dalis mini, kaip masonai sutrukdė Italijos karaliaus susitaikymą su popiežiumi Leonu XIII. Pasakojimas baigiamas pabrėžimu, kad masoneriją pasmerkė daugelis popiežių ir priklausant jai,…

Kilni airė

Airis nuomininkas, sėdėjęs kalėjime už skolas, gavo pasiūlymą būti paleistas ir skolą dovanota, jei nebalsuos už airių laisvės kovotoją O'Connellį. Nors ir sunkiai mąstė dėl šeimos, žmonos žodžiai "Prisimink savo sielą ir tautos laisvę!" paskatino jį atsisakyti pasiūlymo ir grįžti į kalėjimą, parodydamas savo ir žmonos kilnumą bei pasiaukojimą. 1828 m. airiai pasiryžo išrinkti į…

Blogos knygos jį pražudė

Jaunas, gabus prancūzų bajoras Jonas Pranciškus Lefebvre de la Barre, mėgęs blogus raštus, taip sugedo, kad niekino krikščionybę. Nuteistas mirti, jis buvo palaidotas kartu su knygomis, kurios jį pražudė. Rašytojas Linguet teigė, kad be bedieviškų Voltero veikalų jis būtų buvęs kilnus žmogus. Antroji dalis mini grafo de Maistre'o pavyzdį, kuris niekada neskaitydavo knygų be vyresniųjų…