Pasakojama apie pagarbą Dievo vardui. Niutonas, minėdamas Dievo vardą, nusiimdavo kepurę. Šv. Pranciškus Asyžietis, pamatęs numestą popierių su Dievo vardu, pakeldavo jį į garbingą vietą. Žydai iš pagarbos retai tardavo tikrąjį Dievo vardą. Roterdamo geležinkelio stotyje parašyta, kad tikintieji neturėtų be reikalo tarti Dievo vardo, o netikintys – visai jo netarti, kad nebūtų juokingi ir…
Šv. Ignacas Loyola nuėjo pas Alkalos didžiūną Lopę Mendozą prašyti aukų. Didžiūnas išvarė jį keikdamasis, sakydamas: „Jeigu tavęs ant laužo nesudegins, aš gyvas sudegsiu.“ Netrukus, švenčiant sosto įpėdinio gimimą, Mendoza netyčia padegė stogą paraku ir pats smarkiai apdegė bei mirė. Kartą šv. Ignacas Loyola nuėjo pas Alkalos didžiūną Lopę Mendozą aukų. Didžiūnas buvo blogai nusiteikęs…
Gimnazistė, grįždama namo, sutiko verkiančią mergaitę, nešančią vaistus sunkiai sergančiai motinai. Sujaudinta jos vargo, gimnazistė grįžo namo, paėmė maisto ir per audrą nunešė ligonei. Nuraminusi ją, gimnazistė grįžo tamsoje per audrą. Eidama per slidų lieptą paslydo ir nuskendo. Tai apibūdinama kaip tikros artimo meilės pavyzdys. Viena aštuntos klasės gimnazistė pavakaryje grįžta namo iš pasivaikščiojimo ir…
Penktame šimtmetyje Azijoje gyveno vyskupas šv. Nikalojus, žinomas gerumu, ypač neturtingiems. Jis išdalino paveldėtus turtus. Mieste skurdo bajorų šeima be pasogos ar drabužių. Žinodamas, kad išmaldos nepriims, vyskupas slapta paliko didelę pinigų sumą pro langą. Šeima išsikapstė iš skurdo ir dėkojo nežinomam geradariui. Taip pat minima, kaip šv. Vincentas Paulietis paprašė Austrijos karalienę Oną paversti…
997 m. pagonys prūsai nužudė šv. Adalbertą. Lenkų karaliui paprašius kūno, prūsai reikalavo aukso, sveriančio tiek pat. Pasiuntiniai krovė auksą, bet neužteko. Senutė uždėjo paskutinį pinigėlį, ir auka atsvėrė kankinio lavoną – prūsai atidavė kūną. Taip pat minima 1862 m. kun. Menuiliodo rinktos aukos badaujantiems airiams; jaunas darbininkas atidavė sidabrinį laikrodį. 997 m. pagonys prūsai…
1855 m. Pal. kun. Don Bosko laikė rekolekcijas 300 nepilnamečių nusikaltėlių, pelnydamas jų meilę ir atvedęs prie sakramentų. Jis sumanė išsivesti juos pasivaikščioti, atsisakęs policijos apsaugos ir prisiėmęs atsakomybę. Kaliniai pažadėjo gerai elgtis ir sugrįžti. 300 „nepataisomų“ jaunuolių paklusniai ir linksmai traukė į kalnelius, elgėsi kaip „geriausi šio pasaulio vaikai“ ir visi sugrįžo. Stebėjosi kunigo…
1889 m. netoli Filipinų sudužo ispanų garlaivis. Gelbėjimo metu kilo sumišimas. Du misijonieriai ramiai padėjo gelbėti kitus. Kai laivas skendo, jūreiviai šaukė misijonierius į laivelį, kuriame tebuvo viena vieta. Jėzuitas T. Raymondas atsiklaupė melstis ir nuskendo su laivu. Pranciškonas Br. Dorado, išsigelbėjęs laivelyje, pamatė skęstantį žmogų, šoko į vandenį ir, sušukęs „Aš jam vietą padarysiu!“,…
962 m. šv. Bernardas iš Mentono įsteigė namus nelaimingiems keleiviams Šveicarijoje. Jie stovi kalno viršūnėje ir kasmet priima tūkstančius keleivių. Dabar juos tvarko šv. Augustino kanauninkai, vadinami šv. Bernardo vienuoliais. Jie rizikuoja gyvybe ieškodami pasiklydusių keleivių kalnuose. 1874 m. du vienuoliai žuvo ieškodami. Panašių namų įsteigta ir kitur, pvz., Napoleono 1805 m. ant Simplono kalno….
Afrikos karalius pasmerkė vergą mirti. Europietis krikščionis pasiūlė brangenybių už jo laisvę, bet karalius norėjo kraujo. Kai kareivis metė ietį į vergą, krikščionis uždėjo ranką ant vergo krūtinės, ir ietis įsmigo į jo kūną. Parodęs savo kraują už vergo gyvybę, krikščionis sužavėjo stabmeldį valdovą, kuris atidavė vergą jam. Išgelbėtasis vergas pasišventė krikščioniui. Vienas Afrikos karalius…
Kryžiaus žygio metu Anglijos karalius Ričardas, pamedžioti išėjęs, pateko į priešų stovyklą. Kai priešų persvara buvo aiški, pasišventęs anglų karys sušuko: „Aš esu karalius!“, kad išgelbėtų Ričardą. Saracėnai jį pagriebė, o Ričardas pabėgo. Paaiškėjus apgaulei, sultonas kareivio nenužudė, bet grąžino jį Ričardui už belaisvius. Anglų karalius Ričardas 1189 m. dalyvavo kryžiaus kare. Mūšio pertraukos metu…