Pasakojimai

Garbingasis kancleris

Anglijos karalius Henrikas VIII įkalino kanclerį Tomą Morą už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai. Draugai ragino Morą duoti tariamą priesaiką, kad bus ištikimas naujiems įstatymams, galvojant apie Aukščiausiąjį Viešpatį. Tomas Moras atsisakė, sakydamas, kad negali apgauti savęs ar kitų, siekdamas to, ko iš jo reikalaujama, o ne to, ką galvoja. Kada Anglijos karalius Henrikas VIII, atsimetęs nuo…

Tikroji priesaika

Prancūzijoje, Bordo mieste, moteriškė teisme paprašyta prisiekti tiesą, nerado kryžiaus. Nors tuo metu kryžius buvo pašalintas iš teismų, ji išsitraukė rožančių, pakėlė kryželį ir pasakė: „Ponas teisėjau, štai Tasai, Kuriam aš prisiekiu, kad sakysiu tiesą, tikrąją tiesą.“ Viena vargšė moteriškė Bordo (Bordeaux) mieste (Prancūzijoje) buvo pašaukta į teismą liudininke. Teisėjas pareikalavo iš jos priesaikos, kad…

Ištikimi draugai

Senovėje gyveno ištikimi draugai Damonas ir Pintijas. Tironas Dionizas pasmerkė vieną mirti, bet leido sutvarkyti reikalus, o kitas pasiliko užstatu, pasižadėjęs mirti, jei draugas negrįš. Kai laikas baigėsi, užstatas tikino, kad draugas nepažeis priesaikos, ir prašė palaukti. Draugas grįžo, o tironas, nustebintas jų ištikimybės, paleido abu. Pagoniškoje senovėje gyveno du ištikimi draugai Damonas ir Pintijas….

Regulo priesaika

Romėnų–kartaginiečių karo metu romėnas pagonis Regulas pateko į kartaginiečių nelaisvę. Pasųstas į Romą taikos deryboms, jis buvo prisaikdintas grįžti. Nepaisant Romos vyresniųjų ir kunigų įrodinėjimų, kad priesaika netikra, Regulas, žinodamas, kad bus nukankintas, grįžo į Kartaginą dėl sąžinės ramybės ir ištikimybės priesaikai. Jis buvo nukankintas. Per romėnų–kartaginiečių karą romėnas pagonis Regulas pateko į kartaginiečių nelaisvę….

Taip ir įvyko

Amerikos bedievis Wytney, viešbutyje girkdamasis savo netikėjimu, iššaukė Dievą, kad šis jį nutrenktų, jei egzistuoja. Nespėjęs baigti kalbos, jis krito nebegyvas. Šis įvykis buvo plačiai aprašytas laikraščiuose 1904 m. Vienas Amerikos bedievis, vardu Wytney, mėgdavo labai daug kalbėti apie savo netikėjimą. Kartą jis užėjo į Baltimorės viešbutį, kur rado linksmą draugų būrelį. Kaip paprastai, Wytney…

Vis dėlto iškrito!

Napoleonas I reikalavo iš popiežiaus Pijaus VII įstatymų, varžančių Bažnyčios laisvę. Popiežiui atsisakius, Napoleonas jį pagrobė. Popiežius gąsdino Dievo bausmėmis. Napoleonas atsakė nieko nebijąs, net Dievo, nes Jo kareiviams neiškrisią šautuvai. Napoleonas išvyko į karą su Rusija, kur baisūs šalčiai išnaikino kareivius. Neseniai rastas laiškas liudija, kad šalčiai buvo tokie stiprūs, jog šautuvai krito iš…

Kalba išduoda

Iš kalbos galima pažinti žmogaus kilmę, o iš keiksmų – kad jis iš pragaro, kur tesigirdi piktžodžiavimai ir neapykantos žodžiai. Piktžodžiautojus dažnai ištinka bausmė jau gyvenime. 1891 m. Šveicarijoje vyras, pasiderėjęs, kad geriausiai keikiasi, pradėjo keiktis ir neteko žado visam gyvenimui. Cituojama 1 Kor 6, 10, kad piktžodžiautojai nepaveldės dangaus karalystės. Iš kalbos pažįstame, ar…

Mane, Tekel, Pares

Babilono karalius Baltazaras, girtuokliaudamas pagerbti pagonių dievaičiams, įsakė atnešti iš Jeruzalės bažnyčios pagrobtus šventuosius indus. Jis ir svečiai gėrė iš jų, tyčiodamiesi iš Dievo. Ant sienos pasirodė ranka, rašanti „Mane, Tekel, Peres“. Niekas negalėjo išaiškinti, kol pakvietė pranašą Danielių. Danielius paaiškino, kad karalystės dienos suskaitytos ir baigtos, karalius pasvertas ir atrastas lengvas, karalystė padalyta ir…

Visų pareiga ginti savo Kūrėjo garbę

Ispanijos dominikonas Jonas Hurtadas, išgirdęs gatvėje piktžodžiaujantį kareivį, paprašė nustoti. Kareivis pradėjo keikti patį vienuolį. Hurtadas atsakė, kad dabar patenkintas, nes keiksmai nukreipti į kūrinį, o ne į Kūrėją. Cituojamas Pat 18, 21: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio valdžioje.“ Ispanijos dominikonas Jonas Hurtadas (Hurtado), kuris du kartus atsisakė nuo vyskupo pareigų, kartą užgirdo gatvėje biauriai piktžodžiaujantį…

Visur krikščionis

Didžiūno puotoje daugelis laisvamanių tyčiojosi iš tikėjimo ir piktžodžiavo. Anglijos ministras pirmininkas Robertas Peelis, ramiai pasėdėjęs, pasakė: „Aš visur ir visada esu krikščionis!“, ir išvyko namo. Kartą vienas Londono didžiūnas suruošė didelę puotą, į kurią pakvietė ir išgarsėjusį Anglijos ministerį pirmininką Robertą Peelį. Ponioms atsitraukus nuo stalo, daugelis laisvamanių ėmė tyčiotis iš tikėjimo ir net…