Pasakojimai

„Sekmadienį reikia švęsti!“

1884 m. Pal. kun. Bosko dalyvavo Turino parodoje su popieriaus dirbtuve. Gavęs apdovanojimą, jis sutiko išstatyti dirbtuvę tik su sąlyga, kad sekmadienį mašinos stovės, nepaisant didelio lankytojų skaičiaus tą dieną. „Sekmadienį reikia švęsti“, atsakė jis. Taip pat paminima Kristupas Kolumbas, kuris per šventes sustabdydavo darbus laivuose, ir pavyzdžiai iš Olandijos bei Belgijos, kur sekmadienį neprekiaujama…

Šv. Mišios prie lazdos

Tirolyje ir Šveicarijoje sunku rasti ką nors, kas sekmadienį pavedžiotų už pinigus, nes švenčiama ramybės diena. Vienos Tirolio apylinkės keliauninkų vadai pasižadėjo vyskupui niekada neapleisti sekmadienio Mišių. Šv. Paskalis, piemenėliu būdamas, sekmadieniais negalėdavo nueiti į bažnyčią, įbesdavo lazdą su Marijos paveikslu ir dvasioje klausydavo Mišių. Anglijoje gerai laikomasi šventų dienų, net milžiniškas Londonas sekmadienį apmiršta….

Gražus paminklas

Paryžių apgulus vokiečiams ir Romą paėmus piemontiečiams, tikintieji šaukėsi Švč. Jėzaus Širdies. Visa tauta pasižadėjo jos garbei pastatyti bažnyčią Paryžiuje. Bažnyčia pastatyta Kankinių Kalne, kur buvo nukankinti šv. Dionyzas ir jo draugai. Ši bažnyčia simbolizavo Jėzaus meilę Prancūzijai ir sveiką patriotizmą. Kaune statoma Prisikėlimo bažnyčia primins Dievo pagalbą atstatant Nepriklausomybę. Paryžius buvo apsuptas vokiečių. Piemontiečiai…

Neilgas džiaugsmas

Vokietijos bažnyčioje kabo paveikslas, vaizduojantis klaidingai prisiekusio žmogaus mirtį. Tas žmogus pasiskolino aukso ir, nenorėdamas grąžinti, prisiekė teisme, kad jau grąžino. Netrukus jo arklys pasibaidė, jis nukrito ir mirė, susitraiškydamas galvą. Iškart paaiškėjo melaginga priesaika. Paveikslas pakabintas įspėjimui nuo šios nuodėmės. Vokietijos vienoje bažnyčioje (Salzwedel) nuo senai kabo jau gerokai nusišėręs paveikslas, kuriame atvaizduota baisi…

Vietoje kelionės aukos

Anglijos karalius Eduardas III, išvengęs mirties, pasižadėjo aplankyti šv. Petro palaikus Romoje. Kadangi kelionė grėsė neramumais krašte, didžiūnų patariamas kreipėsi į Šv. Tėvą dėl atleidimo nuo apžado. Popiežius sutiko ir patarė vietoje kelionės įrengti vienuolyną ir šelpti vargšus. Taip atsirado Vestminsterio vienuolija. Anglijos karalius Eduardas III stebuklingu būdu išvengęs mirties, padarė apžadus aplankyti Romoje šv….

Ugnies patronas

Šv. Florijonas laikomas ugnies patronu. Kaime kilus gaisrui, gyventojai meldėsi šv. Florijonui, ir gaisras greit užgeso. Dėkingi jie pasižadėjo kasmet švęsti šv. Florijono dieną ir eiti į Mišias. Po daugelio metų vienas gyventojas pažeidė šį paprotį ir dirbo laukuose tą dieną. Užsidegė jo namas, bet kaimynai padėjo užgesinti. Išsišokėlis gailėjosi ir atsiprašė. Šv. Florijonas laikomas…

Kristaus kančios vaidinimas

1623 m., Bavarijoje siaučiant marui, Oberamergau miestelio gyventojai pasižadėjo kas 10 metų rodyti Kristaus kančias, jei Dievas pasigailės. Maras liovėsi, ir pasižadėjimas ištikimai pildomas. Kas 10 metų tūkstančiai žmonių atvyksta pamatyti vaidinimo. Taip pat paminima šv. Pranciškus Salezietis, kuris, nepaisant darbų gausos, kasdien sąžiningai kalbėdavo rožančių, kaip pasižadėjo. 1623 m. Bavarijoje siautė maras. Oberammergau miestelio…

Neteisėti apžadai

Šv. Jonas Krikštytojas peikė karaliaus Erodo gyvenimą su brolio žmona Erodiada. Erodiada, bijodama netekti vietos, prikalbėjo Erodą įkalinti Joną. Per Erodo gimtadienio šventę, Erodiados duktė Salomėja taip gražiai šoko, jog Erodas pažadėjo duoti jai visko, net pusę karalystės. Motinos pamokyta, Salomėja paprašė Šv. Jono Krikštytojo galvos. Erodas įsakė nukirsti Jono galvą. Šv. Jonas Krikštytojas dažnai…

„Kur tavo apžadai?“

Padolijos vienuolis Buratevičius buvo pasiųstas stiprinti persekiojamo katalikų tikėjimo Rusijoje, bet netrukus ištremtas į Sibirą. Po daugelio metų skurdo tremtyje, peršalęs jis pasižadėjo aplankyti Šv. Žemę, jei išgyvens. Pagijęs ir gavęs laisvę, jis nuvyko į Italiją ir užmiršo apžadus. Tik po 37 metų naktį užgirdęs balsą: „Kur tavo apžadai?“, jis prisiminė ir iškeliavo į Šv….

„Aš esu katalikas!”

Olandijoje, samdomas į kariuomenę mokytas prancūzas, gavo aukštą vietą. Prisiekdamas ištikimybę disciplinai, jis atsisakė prisiekti ginti reformatų bažnyčią, nes buvo katalikas. Nepaisant aiškinimų, kad tai tik formalumas, prancūzas atsakė, jog šaukiant Dievą liudininku, nėra formalumo. Jis geriau atsisakė pelningos vietos, bet nesuteršė sąžinės neteisinga priesaika. Olandijoje buvo samdoma kariuomenė. Į priėmimo punktą atvyko ir vienas…