Keleivis, paprašęs kunigaikščio nakvynės, pamokė jį, klausdamas, kas gyveno rūmuose anksčiau ir kas gyvens po jo mirties. Taip priminė, kad rūmai yra tik laikina gyvenamoji vieta, ir geriau daryti gera vargšams, nei leisti per daug puošti laikinus rūmus. Kartą vargšas žmogelis užėjo į kunigaikščio rūmus ir paprašė naktigulto. Tai pastebėjęs praeidamas kunigaikštis tarė: „Čia ne…
Godi moteris, norėdama nunuodyti auklėtinį Germaną ir paveldėti jo turtus savo sūnui, netyčia nunuodijo savo sūnų. Tai matydamas Germanas atidavė turtus moteriai ir įstojo į vienuolyną. Šv. Germanas gimė 496 metais Prancūzijos mieste Otene (Autun). Jo tėvai anksti išmirė. Germaną paėmė jo tetulė, labai godi moteriškė. Jos visas troškimas buvo numarinti Germaną, kad pati paveldėtų…
Šv. Elžbieta Tiuringietė badmečiu gausiai šelpė vargšus. Ūkvedžiui pasakius, kad dabar laikas krauti žemiškus turtus, ji atsakė, kad dabar laikas krauti didelius turtus – danguje, sugėdindama šykštuolį. Per didįjį badmetį (1224–25) Tiuringijos kunigaikštienė šv. Elžbieta šelpė per 900 vargšų; visi vadindavo ją „vargšų motina.“ Kunigaikštienės ūkvedys, manydamas, kad badmetis – tai žemiškųjų turtų prisikrovimo laikas,…
Šv. Paskalis Bajonas, ganydamas avis, neleido joms įeiti į svetimus laukus. Kai kartą avys įėjo ir padarė nuostolių, jis norėjo atlyginti savininkui. Tačiau savininkas pranešė, kad toje vietoje javai užderėjo geriau, ir atlyginimo nereikia. Paskalis vistiek padėjo savininkui nuimti derlių. Šv. Paskalis Bajonas buvo kilęs iš labai neturtingos šeimos ir iš mažens ganydavo bandą už…
Pasakojama, kad ciesorius Karolis V buvo skolingas pirkliui Fugeriui didelę sumą. Kai ciesorius atvyko pasikalbėti apie skolos atidėjimą, Fugeris jo akivaizdoje sudegino vekselį, parodydamas savo gerumą. Pasakojama, kad ciesorius Karolis V buvęs skolingas vienam dideliam pirkliui Fugeriui milžinišką pinigų sumą. Kai ciesorius kartą atvykęs pas pirklį pasikalbėti apie skolos išmokėjimo atidėjimą, Fugeris ėmęs ir įmetęs…
Neturtinga našlė, negalėjusi sumokėti nuomos, kreipėsi į kardinolą Farnezę. Jis parašė raštelį savo sekretoriui duoti 50 cechinų, bet moteris, pastebėjusi didesnę sumą, grįžo. Kardinolas, susižavėjęs jos sąžiningumu, liepė duoti 500 cechinų. Viena neturtinga Romos našlė nebegalėjo užsimokėti 5 cechinų (apie 20 litų) už buto nuomą ir turėjo su savo vaikučiais atsidurti po atviru dangumi. Nusiminusi…
Neturtinga tarnaitė pardavė motinos paliktą apsiaustą. Moteris, nupirkusi apsiaustą, rado jame įsiūtą didesnę pinigų sumą ir laišką. Ji grąžino pinigus ir apsiaustą, parodydama savo sąžiningumą. Viena neturtinga Berlyno tarnaitė, ilgai nesurasdama tarnystės, išpardavė visas turėtas brangenybes. Pagaliau nunešė į turgų ir pardavė vienai našlei paskutinį žieminį apsiaustą, kurį jai buvo palikusi mirdama motina. Po kelių…
Šykštuolis, neteisėtai atėmęs žemės sklypą iš našlės, negalėjo pakelti nedidelio maišo žemės, kurią našlė paprašė pasisemti iš savo atimtos žemės. Našlė pasakė, kad jei jis negali pakelti šio maišo, kaip jis pakels visą atimtą sklypą po mirties. Tai paveikė šykštuolį ir jis grąžino žemę. Vienas šykštuolis neteisėtu būdu atėmė iš našlės žemės sklypą. Nusikeldama savo…
Rusijos karalienė Kotryna II, gavusi ministro Potiomkino melagingus pranešimus apie sukultūrintą Krymą, pati nuvyko patikrinti ir pamatė apgaulę, kur Potiomkinas pastatė laikinus gražius namus ir suvarė geriausius gyvulius karalienei parodyti. Rusijos karalienė Kotryna II labai pasitikėjo savo mylimu ministeriu Potiomkinu. 1783 m. ji davė jam 26 milijonus rublių, kad jis sukultūrintų Krymo pusiasalį. Potiomkinas pasižadėjo…
Vyras, pavogęs laikrodį, per išpažintį gavo nurodymą jį grąžinti. Grąžinus laikrodį, paaiškėjo tarnavusio pas laikrodininką vaikino nekaltumas, kuris dėl vagystės buvo atleistas, ir jis vėl gavo darbą. Vienas vyras 1911 m. ilgą laiką nesurado darbo. Neturėdamas iš ko gyventi, kartą užėjęs pas laikrodininką pavogė laikrodį. Atliekant jam velykinę išpažintį, kunigas nedavė išrišimo ir liepė pirma…