Šv. Pachomijus norėjo įminti Šventojo Rašto paslaptį ir kasdien jį mąstydavo. Vieną naktį Dievas, atlygindamas už uolumą studijuojant Šventuosius Raštus, siuntė tokį sapną: daug žmonių pasiklydę blaškosi oloje ir nerada išėjimo. Staiga vienam vyrui pavyko įžiebti žvakelę, kurią jis vienintelis turėjo. Visi metėsi prie šviesos, tačiau vietos nebuvo daug, visi netilpo. Tada visi išmoko sekti vienam iš paskos, bet švieselė buvo tokia silpna, o ola tamsi. Galiausiai visi išmoko susikibti už rankų.

Biblija taip pat moko susikibti už rankų: artimas yra Dievo dovana, vienas kitą turime vesti į šviesą.

Plg. Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai 2. Katalikų pasaulio leidiniai, 2016. P. 10.