Šv. Stanislovas Kostka, žaisdamas su vienuoliais ir paklaustas, ką darytų, jei už valandos reikėtų stoti prieš Dievo teismą, ramiai atsakė, kad toliau žaistų. Tai iliustruoja jo šventumą ir pasiruošimą mirčiai, kadangi jis nuolat gyvendavo Dievo malonėje.

Šv. Stanislovas Kostka kartą nuliekamu laiku žaidė sode su kitais draugais vienuoliais. Tuo tarpu vienas iš draugų kaip tik iškėlė klausimą, ką kuris norėtų daryti, jeigu būtų pranešta, jog už valandos visiems reikėsią stoti į Dievo teismą. Vieni sakė: „Mes gailėtumės už savo nuodėmes.“ Kiti: „Mes melstumės“. Ir t. t. Pagaliau šv. Stanislovas atsiliepė: „O aš toliau žaisčiau.“ — „Štai nieko nepadaryta, kas rodytų jį vertą mirties“ (Lk 23, 15).