Šv. Ilarijonas, atidavęs turtus ir gyvenęs asketiškai dykumoje, buvo užpultas plėšikų. Jis drąsiai pasitiko juos sakydamas, kad nuogas plėšikų nebijo, o mirčiai yra pasiruošęs kiekvieną akimirką. Jo ramybė ir atsakymas taip paveikė plėšikus, kad jie atsisakė savo blogo amato.

Šv. Ilarijonas savo turtus atidavė broliams ir seserims, o pats išėjo į Gazos tyrus, kur maitinosi miško augalėliais ir žolelėmis. Kartą Ilarijoną užpuolė plėšikai ir stebėjosi, kad jis taip ramiai juos sutiko. „Nuogas plėšikų nebijo“, atsakė Ilarijonas. „Na, o jeigu mes būtume tave užmušę?“ — „Aš kiekvieną dieną ir valandą rengiuosi sutikti mirtį.“ Plėšikai susigraudino ir metė savo blogą amatą.