325 m. Nikėjos susirinkimas pasmerkė Arijaus mokymą, neigiantį Jėzaus Kristaus dieviškumą, ir paskelbė, kad Kristus yra tikras Dievas, vienos esmės su Tėvu ir amžinas. Arijus, atsisakęs atsižadėti klaidos, buvo ekskomunikuotas ir mirė panašiai kaip Judas Iskarijotas.

Trečiame šimtmetyje po Kristaus užgimimo Egipto mieste Aleksandrijoje gyveno kunigas, vardu Arijus. Jis buvo aukšto, gražaus ūgio, išblyškusio veido, suvargęs nuo aštraus gyvenimo, but išdidus ir užsispyrėlis. Nors jis buvo kunigas, but norėjo pasidaryti gudresnis už pačią Bažnyčią. Jis ėmė ir sugalvojo naują mokslą apie Dievo Sūnų. Girdi, Jėzus Kristus nesąs tikras Dievas. Kiekvienas sūnus yra iš tėvų. Jėzus Kristus, būdamas Dievo Sūnus, esąs, tiesa, aukštesnis už visus kitus pasaulio kūrinius, net už pačius angelus, but, būdamas Dievo Sūnumi, jis nesąs amžinas. Buvę laikai, kai Jėzaus Kristaus nebuvę – tik vienas Dievas Tėvas tebuvęs. Būdamas Dievo Sūnumi, Jėzus Kristus galėjęs nusidėti, kaip ir kiti Dievo kūriniai, pav., žmonės, angelai. Kadangi Arijaus mokslas rado sekėjų, 325 m. Mažosios Azijos mieste Nikėjoje buvo sušauktas didelis Bažnyčios susirinkimas pasitarti, kaip geriau sulaikyti kilusią klaidatikystę. Susirinko net 318 vyskupų. Bažnyčios istorijoje buvo tai pirmas toksai iškilmingas vyskupų susivažiavimas. Tarp atvykusių vyskupų buvo nemaža tokių, kurie tebeturėjo kančių ženklus iš baisiųjų krikščionių persekiojimo laikų. Dauguma vyskupų pasižymėjo savo dideliais gabumais ir nepaprasta išmintimi; visi buvo šventi vyrai. Kai Arijus pranešė savo naująjį mokslą, visas susirinkimas užsidegė šventu pykčiu. „Šitaip bažnyčia niekada nėra mokiusi“, šaukė šventi vyrai. „Šitaip mes niekada nesame tikėję. Tai yra piktžodžiavimas.“ Arijaus mokslas buvo pasmerktas ir iškilmingai išaiškinta ir paskelbta, kad Jėzus Kristus yra tikrasis Dievo Sūnus, o ne Jo kūrinys, ir kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas. Jis yra vienos esmės su Dievu Tėvu. Kaip Dievas Tėvas, taip ir Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, yra amžinas. Kadangi Arijus savo klaidos neišsižadėjo, jis buvo išskirtas iš tikinčiųjų. Ciesorius jį ištrėmė už valstybės ribų. Vėliau jam pasisekė patraukti savo pusėn ir ciesorių. But kada jis kartą iškilmingoje procesijoje ėjo į Konstantinopolį, staiga išbalo – jam pasidarė negera ir pasišalino. Nuėję jo šalininkai rado jį nebegyvą, su išėjusiais viduriais, kaip atsitiko su Judu Iskarijotu.