Persų karalius Chosrovas, norėdamas rasti tiesų žmogų, davė savo tarnams žiedus ir paprašė išsakyti nuomonę apie jį. Tarnai gyrė jį, o senelis Elaimas pasakė tiesą. Karaliui patiko Elaimo nuoširdumas. Kitą dieną paaiškėjo, kad žiedai buvo netikri, taip karalius parodė, kad pataikavimas irgi netikras.

Persų karalius Chosrovas buvo apsuptas pataikūnų, ir niekas nedrįsdavo pasakyti jam tiesos į akis. Karalius pasiryžo surasti tiesų žmogų. Užgirdęs, kad senelis Elaimas rašąs knygą, kurioje visus pavadinąs tikraisiais vardais, pasišaukė tą senelį ir akivaizdoje 9 savo ištikimiausių tarnų tarė: „Pasisakykit, ką jūs manote apie mano galią ir garbę. Kas tiesą pasakys, tas gaus vieną iš šitų žemčiūginių žiedų.“ Karalius parodė ant kiekvieno savo rankos piršto po gražų žiedą. Tarnai pradėjo jį girti ir vadino didžiausiu herojumi. Elaimas tylėjo. Karaliaus paklaustas, ko tyli, atsakė: „Karaliau! Pataikavimas nuperkamas, bet tiesa ne.“ — „Tai ką tu manai apie mane?“ — „Aš taip manau: Tu esi mano viešpats ir karalius, bet toks pat žmogus, kaip ir visi, tik Dievo leistas rūpintis savo valdinių gerove.“ Karaliui patiko Elaimo kalba, davė ir jam žiedą ir paprašė būti jo nuolatiniu draugu. Kitą dieną jis paklausė savo dvaro žmonių, kaip jiems patikę žemčiūginiai žiedai. Tie atsakė: „Tiesa, žiedai mums labai patinka, bet jie netikri.“ Karalius atsiliepė: „Taip, ir aš tai žinojau. Jūs mane, pataikaudami, ne tikrai garbindavote, tai ir aš tuo pačiu jums atsilyginau.“