Pasakojimas apie kunigaikštį Frydrichą Tirolyje, kuris, persekiojamas imperatoriaus ir nuskurdęs, Landeko miesto aikštėje pasirodė kaip nuskuręs giesmininkas. Jo įspūdinga giesmė apie nelaimingo kunigaikščio skurdą sugraudino žmones. Pamatę, kad tai jų buvęs kunigaikštis, gyventojai jį su džiaugsmu priėmė ir prisiekė juo rūpintis. Pasakojimas iliustruoja Dievo malonės ir žmogiškosios užuojautos galią.

Kadaise Tirolyje gyveno kunigaikštis Frydrichas, dėl savo nepaprasto dosnumo pavadintas „kunigaikščiu su tuščiomis kišenėmis.“ Valdiniai labai jį gerbė ir mylėjo. Dėl to jis nepatiko imperatoriui, kuris nieko nekaltą kunigaikštį ėmė visaip persekioti, skriausti. Kunigaikštis Frydrichas visai suskurdo. Vieną turgaus dieną Landeko miesto aikštėje pasirodė nepažįstamas nuskuręs giesmininkas, kuris taip įspūdingai giedojo apie nelaimingo kunigaikščio skurdą, kad net užkietėję vyrai negalėjo sulaikyti ašarų. Tai matydamas, giesmininkas nusimetė nuskurusį apsiaustą, ir visi pažino savo buvusį kunigaikštį. Gyventojai su džiaugsmu priėmė savo poną ir iškilmingai prisiekė juo rūpintis ir niekad jo neapleisti.