Šv. Ambraziejus atsisakė likti dvare, kurio šeimininkas teigė niekada nepatyręs nelaimių. Vyskupas paaiškino, kad kantriai kentėtos nelaimės yra Dievo malonės ženklai, o jų nebuvimas gali reikšti Dievo meilės stygių.

Kartą šv. Ambraziejus keliavo iš Milano į Romą. Pakeliui sustojo viename dvare, kur jis buvo maloniai priimtas. Kalbėdami su šeimininku palietė ir žmonių vargus, nelaimes, kentėjimus. Šv. Ambraziejus išsireiškė, kad nelaimės, kantriai kenčiamos, Dievui patinka, net kad gyvenimo nepasisekimai dažnai esti Dievo malonės ženklas. Namų šeimininkas tam pasipriešino, sakydamas, kad jis į tai netikįs ir kad jis savo gyvenime neturėjęs jokių vargų. Tada šventasis vyskupas liepė palydovui paimti vežamuosius daiktus ir keliauti toliau. „Aš šiuose namuose nenoriu būti, nes juose nėra jokių nelaimių, taigi ir Dievo meilės juose nėra.“