Linų auginimas parodo, kad per kantrybę ir darbą gimsta tikras vaisius.

Darbšti ūkininkė daug turėjo vargo, iki gražiai išvalė gerus savo linus. Atvažiuoja pirklys ir sako jai: „Duok man tamsta mūsiškių linų sėmenų, o aš mainais parvešiu daug geresnių užsieninių. Bet kiekvienam maišui pridėsi man tamsta po raudonąjį priedo“. Ūkininkė sutiko, ir pirklys atgabeno sėmenis.

Pilant pirmąjį maišą, kažin kas tarp grūdelių šviesiai sužibo. Pasirodė, kad tai auksinio žiedo esama. Nustebusi moteriškė sušuko: „Žiūrėkite, juk tai mano žiedas, kurį buvau pereitą rudenį pametusi! Bepilstant sėmenis, jis man bus nuo piršto nusmukęs!“

Kadgi ims moteriškė pirklį barti: „Begėdis apgavikas esi tamsta, daugiau nieko! Tamstos suktybė išėjo dabar aikštėn. Norėjai mano pačios sėmenis parduoti man už svetimžemius. Vietoj raudonųjų gausi tamsta pagaikštį į kaktą“. Apie tą dalyką sužinojo daugiau žmonių. Pirklys gavo teisme pabaudos užsimokėti ir įgijo taip blogą vardą, jog turėjo liautis pirkliavęs.