Pasakojimas apie laisvamanį darbininką Vokietijoje, kurį misijų metu dukrelė prikalbino nueiti į bažnyčią. Maldos metu jis užgirdo dukters balselį kalbant "Sveika Marija", susijaudino, klaupėsi ir atgailavo. Po valandos atliko išpažintį. Pasakojimas iliustruoja vaikų pavyzdžio ir maldos galią atsivertimui.

Viename didelių fabrikų mieste buvo misijos. Šeštadienio vakare misionierius kalbėjo apie Dievo Motiną. Tarp klausytojų buvo ir vienas laisvamanis darbininkas. Jį atvedė į bažnyčią jo maža dukrelė. „Tėveli, šiandien Marijos šventė. Aš noriu sukalbėti bažnyčioje maldelę „Viešpaties Angelas“ ir pasveikinti Dievo Motiną. Eik su manimi į bažnyčią.“ Dukrelės čiulbėjimo paklausė netikintis tėvas. Po pamokslo misionierius kreipėsi į vaikus, kviesdamas sukalbėti maldelę „Viešpaties Angelas“ už nusidėjėlių atsivertimą. Bažnyčioje įsiviešpatavus tylai, iš nekaltų širdžių ėmė veržtis jaudinantys žodžiai „Sveika Marija.“ Atšalėlis tėvas užgirsta savo dukrelės balselį. Susijaudina. Tirpsta jo krūtinėje netikėjimo ledai. Klaupiasi. Ašaroja. „Aš dar šiandien atliksiu išpažintį.“ Po valandos tėvas grįžo namo jau visai kitoks.