Vienas rimtas ir dievobaimingas vyras visada būdavo linksmas. Kartą kažkas jo paklausė, kaip jis taip visada gali būti linksmas? Vyras atsakė: „Kiekvieną rytą aš pirmiausia pažvelgiu į Dangų. Ten randu suraminimą savo skausmuose ir nelaimėse. Paskui pažvelgiu į žemę ir pamatau, kiek mažai žemės reikės mano karstui. Tada pažvelgiu į tuos žmones, kurie yra daug nelaimingesni už mane. Ir ramiai pradedu kasdienius darbus.“