Atėnų karalius Kodrus, sužinojęs orakulo spėjimą apie būsimą pergalę, jei mirs karalius, pasiaukojo už savo tautą, perrengtas išprovokuodamas savo mirtį mūšyje. Jo laisvanoriška auka išgelbėjo Atėnus, panašiai kaip Kristaus mirtis atnešė išganymą žmonijai.

Karalius Kodrus laimingai karaliavo Atėnuose. Kartą užpuolė Atėnus priešai, kaimynai doriečiai. Delfų miesto spėjėjai (orakulas) išbūrė, kad atėniečiai nebus nugalėti, jei jų karalius mirs nuo priešo rankos. Karalius Kodrus, nieko nesakęs, apsivilko paprastais rūbais ir nuėjo į priešų stovyklą. Čia kilo ginčas tarp Kodraus ir doriečių, ir šie, nieko nežinodami kas tas atėjūnas, užmušė Atėnų karalių. Kadangi doriečiai labai tikėjo orakulo spėjimams, tai, sužinoję apie Kodraus mirtį, skubiai atsitraukė nuo Atėnų. Laisvu noru pasiaukojusio Kodraus mirtimi atėniečiai buvo išgelbėti. — Taip ir J. Kristus laisvu noru kentėjo ir mirė dėl žmonių išganymo (Iz 53, 7).