Pasakojimas apie Margaritą iš Kortonos, kuri paleistuvavo su turtingu vaikinu. Kai vaikinas buvo nužudytas miške, jo šunytis atvedė Margaritą prie jo lavono. Šis vaizdas ją taip sujaudino, kad ji apsiverkė ir pasižadėjo pasitaisyti. Pasakojimas iliustruoja netikėtą malonės palietimą per skaudžią patirtį.

Margarita iš Kortonos jaunystėje įsimylėjo vieną turtingą vaikiną ir keletą metų su juo paleistuvavo. Kartą, bevažinėjant tam jaunikaičiui po savo dvarus, užpuolė jį žmogžudžiai, užmušė, apiplėšė ir jo lavoną miške po medžių šakomis pakišę paliko. Po dviejų dienų atbėga į Margaritos namus mažas šunytis, kuris tą vaikiną sekiodavo, ima jis gailiai inkšti ir įsikandęs į rūbą ima ją traukti. Margarita nustebusi eina paskui šunytį ir randa miške po medžiu savo mylimojo jau gerokai sugedusį ir dvokiantį lavoną. Tas vaizdas sujaudino ją iki pat sielos gelmių. „Kame tu, nelaimingasis?!“ sušuko ji pro ašaras, ir čia pat pasižadėjo pasitaisyti.