Pasakojimas apie šv. Blažiejų, kuris, būdamas gydytojas, pajuto pašaukimą į kunigystę ir tapo vyskupu. Kartą pas jį atnešė sunkiai sergantį kūdikį su gerklės liga. Šventasis meldėsi ir kūdikis išgijo. Nuo to laiko tikintieji meldžiasi į šv. Blažiejų sirgdami gerklės ligomis. Jo mirties dieną (vasario 3) bažnyčiose šventinamos šv. Blažiejaus žvakės. Pasakojimas pabrėžia Dievo malonės veikimą per šventųjų užtarimą.

Šv. Blažiejus († 316) buvo gydytojas. Pajutęs didesnį potraukį į dvasininkų luomą, jis įšventintas į kunigus, o paskui dėl savo dorybių buvo paskirtas Sebastos (M. Azijoje) vyskupu. Kartą pas šv. Blažiejų atėjo verkdama moteriškė ir atnešė sunkios gerklės ligos varginamą savo kūdikį. Šventasis uždegė dvi žvakes, pastatė jas prie kūdikio ir ėmė karštai melstis. Nuraminta motina su kūdikiu grįžo namo. Netrukus vaikutis išgijo. Ir dabar tikintieji meldžiasi į šv. Blažiejų, sirgdami gerklės ligomis. Jo mirties dieną (vasario 3) bažnyčiose šventinamos vadinamosios šv. Blažiejaus žvakės.