Pasakojimas apie Romos imperatorių Valentinianą II, kuris, trokšdamas krikšto iš šv. Ambraziejaus rankų, buvo nužudytas pakeliui į Milaną. Šv. Ambraziejus nuramino tikinčiuosius, sakydamas, kad jo troškimas padarė jį švarų, lyg kankinių kraujas. Pasakojimas pabrėžia, kad troškimas gauti krikštą ir mirtis už tikėjimą atstoja vandens krikštą, kaip atsitiko Emerentianai, kuri buvo užmušta akmenimis prie šv. Agnietės kapo ir Bažnyčios pripažinta šventąja.

392 metais Romos imperatorius Valentinianas II, 20 m. amžiaus jaunikaitis, trokšdamas apsikrikštyti iš šv. Ambraziejaus rankų, keliavo į Milaną ir kelionėje buvo nužudytas kariuomenės vado Arbogasto, norėjusio užimti imperatoriaus sostą. Krikščionys baisiai nuliūdo, kad imperatorius mirė be krikšto. Bet šv. Ambraziejus juos nuramino, tardamas: „Jo troškimas padarė jį švarų, kaip kankinių kraujas nuplauna jų sielos dėmes.“ Ir mirtis už tikrąjį Kristaus tikėjimą atstoja vandens krikštą. Šitokių krikštų mes randame tūkstančius pirmųjų krikščionių gyvenimų aprašymuose. Pvz., Romoje prie Agnietės kankinės († 304 m.) kapo labai dažnai rinkdavosi tikintieji melstis. Kartą prie šv. Agnietės kapo pagonys sučiupo dar neapsikrikštijusią Emerentianą ir ją žiauriai akmenimis užmušė. Paskui Emerentiana buvo Bažnyčios pripažinta šventąja. Ji buvo pakrikštyta kraujo krikštu.