Romoje per klaidą buvo nužudytas nekaltas žmogus, o kaltininkas išleistas. Šis įvykis kontrastuoja su Dievo meile, parodyta Jeruzalėje, kur nekaltasis Jėzus mirė ant kryžiaus už kaltus žmones.

1571 m. viename Romos kalėjime buvo uždaryti du žmonės, abu tuo pačiu vardu ir pavarde, tik vienas jų buvo didelis piktadarys – nusikaltėlis, o antras visai nekaltas. Paskirtu laiku buvo išnagrinėtos jų bylos. Kaltasis turėjo būti nužudytas. Budelis atėjo prie jų kalėjimo durų, šūktelėjo pasmerktąjį ir liepė eiti paskui. Nusikaltėlis gerai numanęs, koks čia reikalas, nė nekrustelėjo – apsimetė negirdįs. O nekaltasis ramia sąžine išėjo paskui budelį. Budelis, nė žodžio neprataręs, jį sukaustė, išsivedė ir nužudė. Taip nekaltasis buvo nužudytas, o likęs kalėjime kaltininkas, jau kaip nekaltas, buvo paleistas. — Kas Romoje 1571 m. įvyko dėl žmonių klaidos, tas prieš 2000 m. Jeruzolimoje įvyko dėl Dievo meilės, kuria jis pamilo žmones iki kryžiaus mirties.