1675 m. sesuo Marija Margarita Alacoque vizitiečių vienuolyne Prancūzijoje gavo apreiškimą iš Išganytojo apie Jėzaus Širdies pagerbimą specialia švente. Nepaisant kliūčių, ši pamalda greitai plito ir ilgainiui tapo švenčiama visoje Bažnyčioje.

Rytinėje Prancūzijoje, netoli Šveicarijos ribų, yra miestelis Paray-le-Monial. Tame miestelyje yra vizitiečių vienuolynas. 1675 m. to vienuolyno vienuolė Marija Margarita Alacoque Dievo Kūno oktavoje meldėsi į Švč. Altoriaus Sakramentą. Išganytojas jai pranešė, kad kas metai po Dievo Kūno oktavos penktadienyje būtų garbinama Jėzaus širdis. Kai vienuolė pradėjo rūpintis išpildyti jai duotąjį paliepimą, sutiko daug kliūčių. Bet ji nenusiminė. Jėzaus Širdies garbinimas, pradėtas Marijos Alacoque, greitai plito. Popiežius Klementas XIII leido tą Jėzaus Širdies šventę švęsti dar tik kai kuriose bažnyčiose, o Pijus IX 1856 m. įvedė ją visoje Bažnyčioje.