Pasakojimas apie kunigą Dumuleną, apkaltintą nužudymu ir apiplėšimu, nuteistą ir ištremtą. Po trejų metų jo bažnyčios tarnas mirdamas prisipažino, kad tai jis nužudė ir apiplėšė, ir kad prisipažino kunigui per išpažintį. Kunigas kentėjo trejus metus už išpažinties paslaptį. Pasakojimas pabrėžia išpažinties paslapties neliečiamumą.

Ekso arkivyskupijos kunigas T. Dumulenas buvo įtartas vienos turtingos ponios nužudymu ir apiplėšimu. Nuteistas ir išsiųstas į Australiją (į Naująją Kaledoniją) sunkiems darbams. Tai buvo 1889 metais. Bažnyčios priešų spauda pylė bjauriausias šliukšles ant tikinčiųjų galvų. Ir tremtyje kun. Dumulenas kentė visokį skurdą ir pasityčiojimą. Po trejų metų suserga jo bažnyčios tarnas. Prieš mirtį prisipažino, kad tą ponią jis nužudęs. O kai jos lavonas buvęs atrastas, jis kun. Dumulenui tą dieną per išpažintį pasakęs savo baisiąją nuodėmę. Tik po trejų metų buvo paleista nuo sunkiųjų darbų išpažinties paslapties auka.