Romos kareivis Marijus, tapęs viršininku, buvo apkaltintas krikščionybės išpažinimu. Vyskupas davė jam rinktis tarp Evangelijos ir karinės garbės. Marijus pasirinko Evangeliją ir buvo nuteistas. Tai pabrėžia pirmųjų krikščionių ištikimybę tikėjimui net iki mirties.

Senoviniais krikščionybės laikais Romoje gyveno kareivis, vardu Marijus, kuris dėl savo narsumo buvo pramintas „vitis militaris“ – „viršininko ramstis“. Jis pateisino šitą pavadinimą ir, pirmai progai pasitaikius, buvo išrinktas viršininku. Bet štai ateina vienas kareivis, Marijaus priešininkas, ir praneša: „Marijus yra krikščionis! Jis negali būti viršininku! Jo vieta priklauso man!“ Marijus paklaustas neneigia: „Taip, aš esu krikščionis!“ Jam duota trys valandos pagalvoti. Marijus aplankė vyskupą ir prašė patarimo. Vyskupas nusivedė jį į bažnyčią, atsegė nuo jo šono kardą ir, laikydamas jį vienoje rankoje, o Evangelijų knygą antroje, tarė: „Rinkis! Rinkis Evangeliją ar kariškio garbę! Rinkis gyvenimą ar mirtį!“ Kareivis ištiesė ranką į Evangeliją. Jis nelaukė nė trijų valandų ir pranešė savo nusistatymą. Marijus buvo nuteistas. — Pirmieji krikščionys Evangeliją neapsakomai brangino ir gerbė, už ją galvas guldė. Pav., vienas Afrikos vyskupas pakeitė vieną Evangelijos žodį kitu, kurs jam atrodė tinkamesnis. Sužinoję apie tai tikintieji, subruzdo, ir vyskupas turėjo atitaisyti pakeistąją vietą.