Pasakojimas apie Regensburgo vyskupą Michaelį Sailerį, kuris, būdamas dar profesorius, stebėjo dešimtmetės mergaitės deklamavimą per vakarėlį. Bažnyčioje nuskambėjus "Viešpaties Angelui", mergaitė paprašė visus sukalbėti šią maldą ir pati atsiklaupė. Ji drąsiai viešai atliko kasdieninę maldą, sužavėdama visus. Pasakojimas iliustruoja vaikų drąsą išpažinti tikėjimą viešai ir maldos svarbą.

Kai plačiai žinomas Regensburgo vysk. Michaelis Saileris († 1832) buvo dar profesorius (mokytojas), kartą jam pagerbti buvo suruoštas meniškas vakarėlis. Pačioje pradžioje 10 m. mergytė išėjo į sceną deklamuoti. Tuo tarpu bažnyčioje suskambino „Viešpaties Angelas.“ Mergytė tuojau tarė žiūrėtojams: „Ar nesukalbėsime pirma maldelės „Viešpaties Angelas“?“ Visų didesniam nustebimui tuojau atsiklaupė ir sukalbėjo tą gražią maldelę. O paskui taip gražiai atliko savo rolę, kad žiūrėtojai gėrėjosi neatsigėrėdami dievobaiminga mergyte. Pats prof. Saileris verkė iš džiaugsmo ir susižavėjimo ta mergytės drąsa viešai atkalbėti gražiąją kasdieninę maldelę. „Tavo drąsus tikėjimo išpažinimas žmonių akyse buvo gražiausias visiems pavyzdys. Pasilik tokia visada! Tada Dievas tave laimins ir tau visame padės!“