Per katalikų persekiojimą Anglijoje audėjas Rodžeris Vrenas buvo pasmerktas mirti ant kartuvių. Trūkus virvei, jis liko gyvas, bet teisėjo paklaustas, ar atsisakys katalikybės, atsakė: "Aš tebesu, koks buvęs" ir vėl užlipo ant kartuvių. Budeliui nustebus, jis pasakė, kad jei šis būtų matęs, ką Dievas jam parodė danguje, irgi skubėtų mirti, parodydamas ištikimybę tikėjimui ir amžinojo gyvenimo viltį.

Prieš 300 metų, Anglijoje žiauriai persekiojant katalikus, Lankasterio mieste neturtingas audėjas Rodžeris Vrenas (Roger Wrenno), ištikimas Bažnyčios sūnus, buvo pasmerktas mirti kartuvėse. Kada budelis nelaimingąjį pakabino, trūko virvė; Rodžeris nukrito gyvas žemėn. Teisėjas greitai priėjo prie pasmerktojo ir dar kartą pasiūlė jam atsižadėti katalikystės. Bet Rodžeris atsakė: „Aš tebesu, koks buvęs.“ Ir tuojau vėl užlipo ant kartuvių. Nustebęs budelis tarė pasmerktajam: „Kokiu galu taip skubinies?“ — „Jeigu tu būtumei matęs, ką man Dievas ten, aukštai, parodė, ir tu skubintumei mirti,“ ramiai atsakė kariamasis audėjas. — „Ko akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei į žmogaus širdį neįėjo, Dievas prirengė tiems, kurie Jį myli“ (1 Kor 2, 9).