Kryžiaus žygio metu Anglijos karalius Ričardas, pamedžioti išėjęs, pateko į priešų stovyklą. Kai priešų persvara buvo aiški, pasišventęs anglų karys sušuko: „Aš esu karalius!“, kad išgelbėtų Ričardą. Saracėnai jį pagriebė, o Ričardas pabėgo. Paaiškėjus apgaulei, sultonas kareivio nenužudė, bet grąžino jį Ričardui už belaisvius.

Anglų karalius Ričardas 1189 m. dalyvavo kryžiaus kare. Mūšio pertraukos metu jis išėjo pamedžioti ir pateko į priešų stovyklą. Ilgai ir narsiai gynėsi, bet priešų persvara jau buvo aiški, ir Ričardas turėjo patekti į negailestingas saracėnų rankas. Tada atsiranda pasišventėlis anglų karys, kuris išeina į priekį ir sušunka: „Aš esu karalius!“ Saracėnai džiaugdamiesi jį pagriebia ir nusiveda pas sultoną. O Ričardas, pasinaudodamas kilusiu sumišimu, laimingai pasprunka pas savuosius. Paaiškėjus, kad suimtasis ne karalius, sultonas narsuolio nežudo, bet grąžina jį Ričardui už 10 arabų belaisvių.