Pasakojimas apie Ošo arkivyskupą d’Apšoną, kuris per gaisrą, išgirdęs motinos šauksmą, kad kas išgelbės du vaikus už 50 dukatų, pats metėsi į degantį namą, išgelbėjo vaikus ir pasakė, kad pinigus atiduos padegėliams. Pasakojimas iliustruoja arkivyskupo pasiaukojimą ir gailestingumą.

1781 m. prancūzų mieste Oše (Pirėnuose) kilo gaisras. Prie ugnies atsirado ir vietos arkivyskupas d’Apšonas. Jis užgirdo vienos motinos gailestingą šauksmą: „Kas išgelbės šiuos du vaikus, tam duosiu 50 dukatų.“ Bet niekas nedrįso lįsti į liepsnose paskendusį namą. Tada arkivyskupas tarė: „Na, tai aš pats eisiu gelbėti vaikučių.“ Tuojau nusivilko vyskupiškus drabužius, savo apsiaustą pamirkė vandenyje ir metėsi į degantį namą. Netrukus arkivyskupas grįžo nešinas dviem vaikučiais. Visiems džiūgaujant, arkivyskupas atidavė vaikučius motinai ir tarė: „Pinigus, kuriuos aš tik ką uždirbau, ryt atiduosiu padegėliams.“