Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę … Brangūs broliai ir seserys, Šiandien mes švenčiame Palendrių vienuolyno bažnyčios pašventinimo iškilmę ir liturgija mums ta proga pamąstymui pateikia Evangeliją apie muitininkų viršininką Zachiejų. Bažnyčios dedikacijos iškilmė yra minėjimas Kristaus, kuris yra mūsų išganymo autorius, Šventosios Dvasios galia mus padarantis gyvaisiais akmenimis, tinkamais dvasinių namų statybai. Bažnyčia savo ruožtu, kaip regimas Kristaus ženklas, yra toji sakralioji vieta, kur ypatingu būdu įvyksta žmogaus susitikimas su gyvuoju Dievu. Kiekvienąkart per tokį susitikimą yra vykdomas žmogaus išganymas. Apie vieną tokį stebuklingą susitikimą kalba šiandienos Evangelijos epizodas.

Jame mes matome žmogaus, vardu Zachiejus, susitikimą su Jėzumi ir kaip po šio susitikimo jo gyvenimas visiškai pasikeitė. Skaitinyje paminėta, kad Zachiejus buvo turtingas ir užėmė svarbias pareigas, nes buvo viršininkas. Turtas ir įtakingas postas ne vienam žmogui galėtų atrodyti kaip galutinis gyvenimo tikslas, kurį pasiekus širdis jau turėtų nurimti ir liautis ieškojusi. Tačiau taip nėra Dievo Kūrėjo plane; žmogaus širdis, jeigu ji nuoširdžiai moka klausytis begalybės troškimo, niekada nenurims medžiaginiuose dalykuose, ji išliks nerami, nes atilsį gali surasti tik Dieve, kaip kalbėjo šventasis Augustinas. Taigi muitininkas Zachiejus nebuvo iš tų žmonių, kurie pasiekę sėkmės nors ir mažiausią laiptelį ar prikaupę kažkiek turto, savo sielai nuolatos kartoja: Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams.

Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis! (Lk 12, 19) Ne, Zachiejus turėjo troškimą. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs. Zachiejaus vardas išvertus galėtų reikšti „Tyrasis“. Savaime suprantama, kad niekas jo tokiu nelaikė, veikiau priešingai. Muitininkas anuomet buvo nusidėjėlio sinonimas. Vadinasi, dar didesnę panieką turėjo prisitraukti tas, kuris buvo jų viršininkas. Tokiu buvo Zachiejus. Greičiausiai nė jis pats save vertino ar laikė pilnateisiu žmogumi, kadangi nuolatinė, net ir nebyli, aplinkinių žmonių panieka palaipsniui pažeidžia savigarbos gynybinę sieną.

Zachiejaus vidinę nuostatą galbūt galėtų nusakyti viename Evangelijos palyginime pristatomas muitininkas, kuris, atokiai stovėdamas šventykloje, mušėsi į krūtinę ir nedrįso pakelti akių į dangų. Tokiu atveju Zachiejaus troškimas pamatyti Jėzų, tai bus ta jo vilties kibirkštis sulaukti žmogiško supratimo, meilės ir gailestingumo. Nugalėjęs baimę pasirodyti juokingas, nekreipdamas dėmesio į vidinius balsus, kurie jam sakė: „Ką čia darai, ką kiti pasakys? Ką apie tave pagalvos?“, Zachiejus įlipa į medį, nes tai buvo vienintelė priemonė, vienintelis šansas, kaip pamatyti praeinantį Jėzų, praeinančią Dievo malonę, kuri trunka tik suskaitytą laiko tarpą.

Ir dėl šio savo gesto bei dėl savo širdies nuostatos, kurią pažinti galėjo tik Dievas, Zachiejus atkreipė į save Jėzaus žvilgsnį. Jėzaus ištarti jam žodžiai: Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose, ypatingai tas žodelis „reikia“, leidžia suprasti, kad šis Jėzaus ir muitininko Zachiejaus susitikimas nebuvo atsitiktinis, bet jau seniai Dievo gailestingumo planuotas, įvairiais gyvenimo įvykiais ruoštas ir dabar įgyvendintas. Nazareto gyventojams, netikintiems jo misija ir asmeniu, Jėzus pasakė: Daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.

Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas (Lk 4, 25-27), taigi dabar, pati įvykių eiga sakyte sako: daug buvo žmonių Jeriche, kurie spietėsi apie Jėzų, lietė jo drabužius, tačiau nė pas vieną iš jų jis nebuvo siųstas, tik pas muitininką Zachiejų. Daug Jeriche buvo namų ir gyventojų, tačiau tik Zachiejaus namuose buvo išgirsti Jėzaus žodžiai: Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Zachiejaus ir Jėzaus susitikimas virto abipusiu džiaugsmu, nors Raštas kalba tik apie Zachiejaus parodytą džiaugsmą, tačiau tikėtina, kad Jėzaus širdyje buvo tas džiaugsmas, kuris aidi danguje dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio.

Jėzaus apsilankymas pas Zachiejų nebuvo tik trumpalaikė viešnagė; šis susitikimas giliai įėjo į Zachiejaus gyvenimą ir jo širdyje atvėrė malonės kanalą, per kurį sklido spontaniškas noras dalintis su kitais, skleisti džiaugsmą. Šiandienos perspektyva kiek kitokia. Šiandien pats Jėzus ant kryžiaus medžio ar bažnyčios tabernakulyje laukia pro šalį praeinančio žmogaus. Jis kreipiasi į kiekvieno žmogaus širdį ir sako: Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose. Ir jeigu žmogaus širdyje bus bent šiek tiek vietos ir ji teiksis priimti šį malonų svečią, tuomet ir ji išgirs žodžius: Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/462-palendri%C5%B3-ba%C5%BEny%C4%8Dios-dedikacijos-metin%C4%97s-homilija-2016.html