Dievo namai

Žmonės įpratę iš Jėzaus lūpų girdėti švelnius, guodžiančius žodžius. Tai – jo palaiminimai, guodžiantys palyginimai, nuodėmių atleidimas. Apie save jis sakė: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies” (Mt 11,29). Bet šios dienos Evangelijoje Jėzus neatpažįstamas. Eidamas su rimbu rankoje, jis varto prekeivių stalus, varo iš šventyklos avis ir jaučius. Prižiūrėti, tvarkyti ir…

Dievo namų saugotoja

Bolševikams bandant pagrobti šventus indus iš Petrogrado bažnyčios, Brusilovienė, žinomo generolo giminaitė, drąsiai stojo prieš minią, gindama Kristaus Kūną. Teisme ji nepaneigė savo žodžių, o nubausta mirtimi, pareiškė, kad mirtis neatims ramybės, kurią įgijo priimdama Švenčiausiąjį, parodydama tvirtą tikėjimą ir meilę Eucharistijai. Kada bolševikai veržėsi į vieną Petrogrado bažnyčią pagrobti šventus indus, Brusilovienė, žinomojo generolo…

Dievo pašauktasis – Viešpaties žvejys

Parenkant Evangelijų skaitinius pagal liturginių metų ciklą, veikiausiai buvo vadovaujamasi dviem kriterijais: pirma, parinktos ištraukos, kurios randamos tik Luko knygoje, antra, parinktos temos ir tekstai, aptinkami ir kitų Evangelijų knygose, bet Evangelijoje pagal Luką kažkaip kitaip, ypatingai nušviečiami. Pastarajam atvejui būdingas Luko pasakojimas apie Jėzaus mokinių pašaukimą sekti jį. Morkus ir Matas šį įvykį nusako…

Dievo pažadas

Iki šiol nepakankamai vertiname Šventosios Dvasios reikšmę Bažnyčios gyvenime. Labai uoliai švenčiame mums žmogiškai artimą Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Gyvai išgyvename Kristaus kentėjimus ir mirtį, suprantama, džiaugiamės Prisikėlimu. Kalbame apie Jėzaus priėmimą į savo gyvenimą, bet kažkaip vengiame kalbėti apie Šventąją Dvasią. Tiesa, kartais formaliai paraginame melstis į Šventąją Dvasią, atkalbame liturgijoje numatytas maldas,…

Dievo pažinimo padarinys

Po Velykų laiko, pasibaigusio praeitą sekmadienį Sekminėmis, liturgija sugrįžo į eilinį laiką. Tai nereiškia, kad mūsų krikščioniškoji pareiga turėtų nusilpti, priešingai, per sakramentus įžengę į dieviškąjį gyvenimą, esame kviečiami kasdien būti atsivėrę Dievo malonės veikimui, kad tobulėtume Dievo ir artimo meilėje. Šio sekmadienio Švenčiausiosios Trejybės liturginė šventė tam tikra prasme vėl trumpai pamini Dievo Apreiškimą,…

Dievo pėdos

Arabijos dykumoje laisvamanis mokslininkas tyčiojosi iš meldžiančio arabo tikėjimo į nematytą Dievą. Ryte mokslininkas iš kupranugario pėdų sprendė apie jo buvimą. Arabas analogiškai nurodė į saulę ir kūriniją kaip įrodymą apie Dievo buvimą, pavadindamas juos Dievo pėdomis. Prieš keliolika metų Arabijos dykumomis keliavo vienas laisvamanis prancūzas mokslininkas. Drauge su juo keliavo ir arabas. Nusileidus saulei,…

Dievo planas

Dievas mus kviečia dalytis Jo gyvenimu „Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus…

Dievo priėmimas

Šio sekmadienio skaitinių tema – Dievo priėmimas į mūsų gyvenimą. Biblijos autoriai dažnai vaizduoja Dievą, besielgiantį panašiai kaip žmogus. Literatūros tyrinėtojai tokią priemonę vadina antropomorfizmu. Antropomorfizmo pavyzdžių Senajame Testamente yra labai daug. Pavyzdžiui, Dievas vaizduojamas kaip ganytojas arba sakoma, jog Dievas išgelbėjo Izraelį „savo rankos galybe”. Panašų turinį būtų galima išreikšti ir abstrakčiomis sąvokomis, vartojamomis…

Dievo procesija ieškant žmogaus

Visoje žmonijos istorijoje nebuvo ir nebus pastovesnės vertybės už duoną. Tai viena mūsų fizinės egzistencijos didžiausių vertybių, ir duonos stygius buvo jaučiamas visais žmonijos istorijos amžiais. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet per 200 mln. vaikų badauja; 460 mln. žmonių alksta. „Žemiškoji duona pasotina žmogų tik tuo atveju, jei sykiu su ja žmogus valgo ir Dangaus…

Dievo rankose

Šiandien iš Viešpaties lūpų girdime ir padrąsinimą, ir priekaištą. Po dienos darbų Jėzus su mokiniais sėdo į valtį, kad kitame ežero krante bent šiek tiek pailsėtų. Sėdėdamas valties gale Jėzus užmigo. Tuo tarpu pakilo didžiulė vėtra. Genezareto ežeras, dėl savo didumo kartais vadinamas jūra, susidrumstė. Kilo didžiulės bangos, ir vanduo jau pradėjo semti valtį. Mokiniai…

Dievo šauksmas padėti

Dievo, laisvai ir dovanai pasirenkančio žmogų, tema atsispinti visuose trijuose liturginiuose skaitiniuose. Izaijas buvo pasirinktas per liturgines apeigas Jeruzalės šventykloje: „Išgirdau Viešpaties balsą: Ką man pasiųsti? Kas gi mums eitų? ir atsiliepiau: Štai aš: mane ir pasiųsk!“ Petras žvejybos metu: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Galiausiai Paulių Viešpats pakviečia tuomet, kai jis keliauja į…

Dievo siūloma laimė

Atsivertimas, šis žodis yra raktas, padedantis geriau suprasti šio sekmadienio Mišių skaitinių mintis. „Atėjo metas, prisiartino Dievo Karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 14–20). Dievas nori, kad žmogus būtų laimingas, ir siūlo jam laimės kelią kaip atsivertimą ir tikėjimą Evangelija. Atsiversti tai reiškia palikti suklydimo kelią ir nukreipti savo žingsnius į gėrį ir tiesą….