Kalėdų nakties mišios Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą. Imperatoriaus Augusto laikais, Izaijo išpranaušauta šviesa sušvito Betliejaus danguje. O Viešpaties šlovės šviesos liudytojai buvo tik paprasti piemenys, kurie pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą…. Šiąnakt, mes taip pat atvykome budėti ir švęsti gimimą to, kuris yra žmonių šviesa, Mesijas, mūsų Išganytojas ir Viešpats. Šiandien, artėjant šventėms visur žiba daug šviesų. Tačiau atrodo, kad daugybė žmonių, kaip skaitome Pakartoto Įstatymo knygoje, net vidudienį eina apgraibomis kaip aklas tamsoje, bet savo kelio nesuranda. (Įst. 28, 28)

Karo ir bado tamsa, gaubia daugelį pasaulio šalių. Alkoholio, narkotikų, atmetimo, vienišumo jungai dar slegia daugybę žmonių. Šiam kenčiančiam pasauliui, kuris trokšta vilties, šviesos ir taikos skelbiama Geroji Naujiena. Tačiau ji nėra tik skelbimo žodis, ar gera žinia, tai yra įvykis turintis milžiniškų pasekmių. Geroji Naujiena yra asmuo, įsikūnijusi Geroji Naujiena. Šiandien jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Būtent Jis, vienintelis, yra visų širdžių džiaugsmas ir jų ilgesio išsipildymas. Jis yra Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. Šis begalinis Dievas, kurio visata negali sutalpinti, tapo vienu iš mūsų, kad galėtume pasilikti su juo ir Jis su mumis. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. (Mt. 28, 20)

Dievas yra toks didis, kad gali tapti mažu, bei ateiti pasitikti mūsų kaip bejėgis vaikelis, kad mes galėtume mylėti Jį. Tegu mūsų rūpesčiai pasaulio reikalais, kad ir teisėti, neužima visos mūsų širdies. Kaip Betliejaus piemenys mokėkime laikinai palikti savo reikalus, kad nueitume pagarbinti Viešpatį dvasia ir tiesa. Priimkime Jį į savo širdis, atsižadėdami egoizmo ir patarnaudami broliams, ypač mažiesiems, silpniesiems, vargšams. Dievas juos padarė mūsų pasiuntiniais, kad jie priimtų ir duotų Jam mūsų dovanas. Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte. (Mt. 25, 40)

Piemenims buvo duotas ėdžių, kuriose gulėjo kūdikis ženklas. Mums pridėtas Eucharistijos ženklas. Mums Dievas pasidaro mažu, tapdamas komunikantu, kad galėtų mums atsiduoti. Paguldytas ėdžiose Jis tapo mums Gyvąja Duona. Tegu mumyse gyvenantis Kūdikėlis Dievas paverčia mūsų akmenines širdis jautriomis širdimis. Ir kaip Jis atiduoda save mums, atiduokime save Jam.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/338-homilija-kal%C4%97d%C5%B3-nakties-mi%C5%A1ios-2014.html