Brangūs broliai ir seserys, kalėdos – tai iš esmės giesmių šventė. Daugelyje Vakarų krikščionybės šalių, giesmininkų būreliai vaikščioja kalėdų naktį po miestus ir kaimus, kad prie kiekvienų namų durų galėtų paguosti ir džiuginti gyventojų širdis giesme „Tyli Naktis“, „Sveikas Jėzau Gimusis“ arba kitomis panašiomis giesmėmis skelbiančiomis Kristaus gimimą.

Šią naktį iš tikrųjų mūsų pasaulyje gimė Amžinasis Dievo Sūnus, tapęs žmogumi. Jis yra mūsų Gelbėtojas, naujasis Adomas, naujasis žmogus. Su juo gimė ir nauja giesmė, kuri iki tol niekada nebuvo girdėta žemėje. Kai kuriose psalmėse parašyta : „Giedokite Viešpačiui naują giesmę“.

Iš tikrųjų tai yra sena, amžina, ir sykiu visiškai nauja giesmė. Jėzus yra tos giesmės autorius ir mokytojas. Amžinybėje, Švenčiausiosios Trejybės viduje, Tėvas ir Sūnus nuolat gieda vienas kitam meilės, šlovės bei gyvybės giesmę. Ši giesmė nuolat giedama Šventojoje Dvasioje, kuri jai duoda jos ritmą. Bet dabar ši dangiška, dieviška, neapsakoma giesmė aidi žemėje Kristaus kūne, kur ji gražiai ir harmoningai susiderina su natomis, kylančiomis iš mūsų ištremtos, sužeistos žmonijos. Kristus ateidamas pas mus, panoro prisiimti ne tik mūsų žmogišką prigimtį, bet ir visus mūsų troškimus, meilę, skausmus, baimes ir vargus, (išskyrus nuodėmę), kad galėtų juos išreikšti ir pristatyti Tėvui savo giesme.

Vėliau Kristus tai darys savo balsu ir savo gyvenimu, šlovindamas Tėvą ir jam dėkodamas psalmėmis, įgyvendinamas ir pilnai įvykdydamas viską, kas parašyta psalmyne ir visame Šventame Rašte apie Dievo tarno išganingus kentėjimus ir Viešpaties Mesijo galutinę pergalę prieš blogį ir nuodėmę. Tačiau dabar Jėzus yra tik mažas kūdikis, jis gali tik verkti, ir, kaip pašauktas nuo motinos įsčių pranašas Jeremijas, kartoti: „Ai, ai ai, Viešpatie Dieve, štai aš nemoku kalbėti, nes esu tik vaikas“.

Tačiau šis mažas vaikas yra Dievo Žodis, jo žmogiška prigimtis nuo savo prasidėjimo ir gimimo yra pilnai „assumpta“ -paimta į Amžinojo Dievo Sūnaus asmenį. Amžinasis Dievo Sūnus, kuris visada gyvena ir viešpatauja su Tėvu, yra visų to vaiko, visų to žmogaus veiksmų subjektas, veikėjas, veiksnys. Pabandykime, broliai ir seserys, truputį pamąstyti, ką tai reiškia.

Tai didžiulis neapsakomas slėpinys. Šis žmogus yra visiškai panašus į mus, šis kūdikis elgiasi kaip visi naujagimiai. Bet kaip žmogus jis neturi savo atskiro „aš“, savo žmogiško „ego“. Egoizmas jam yra neįmanoma dalykas. Susitapatindamas su Dievo Sūnaus asmeniu, jis yra visiškai atsigręžęs į Tėvą, jis gyvena Trejybėje, pas Tėvą, pros ton Theo, Tėvo glėbyje. Savo siela jis nuolat mato savo mylinčio Tėvo veidą. Jis yra Tėvo meilės Sūnus, Filius dilectionis suae – Dievo Meilės Dvasia, kuri nuo amžinybės ilsisi ant Sūnaus, ilsisi panašiai dabar ir ant to kūdikio.

Šis kūdikis gyvena ir žemėje, ir danguje, jis pilnai dalyvauja Švč. Trejybės meilės giesmėje, jis yra tos giesmės apreiškimas mums. Vėliau jis augs išmintimi bei malone. Palaipsniui jis gebės suvokti ir atlikti savo misiją žemėje. Po prisikėlimo ir žengimo į dangų, jo žmogystė bus pilnai išaukštinta ir pašlovinta Dievo garbėje. Jam bus suteikta visa dieviškoji valdžią danguje ir žemėje. Bet nuo gimimo iki išaukštinimo vienas pagrindinis dalykas niekada nesikeis: visu savo asmeniu jis yra atsigręžęs į Tėvą, visiškai priklausomas nuo Jo.

Štai kodėl, kaip kūdikis gulėdamas prakartėlėje, jis jau gieda ne tik balsu, bet ir visu savo būvimu eilutę iš antrosios psalmės: „Viešpats man pasakė: Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau tave.“ O Tėvo atsakymas yra toks: „Dangiškos šventyklos spindėjime, iš įsčių prieš aušrą, aš pagimdžiau tave.“ Ši eilutė iš 109 psalmės primena Dievo Sūnaus, Dievo šlovės spindėjimo amžinąjį gimimą Tėvo glėbyje.

O dabar, kūdikėlis Jėzus, gimdamas iš Mergelės Marijos, mums atskleidžia tą patį Dievo šlovės spindėjimą. Teprisiartina kiekvienas iš mūsų prie jo prakartėlės, tarsi prie malonės sosto, kad galėtume atgimti Kristuje ir girdėti Tėvo balsą mums sakantį: „Šiandien ir tave pagimdžiau“. Nes prieš pasaulio jis pasirinko mus ir iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais.

Mes esame pašaukti įeiti per Kristų į Švč. Trejybės gyvenimą, kad galėtume per Kristų, Šventojoje Dvasioje, giedoti kartu seną ir visada naują dieviškosios meilės bei šlovės giesmę, sakydami su angelais ir šventaisiais „Gloria in excelsis Deo – Garbė Dievui aukštybėse, dabar ir per amžius. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/529-i%C5%A1-%C4%AFs%C4%8Di%C5%B3-prie%C5%A1-au%C5%A1r%C4%85,-a%C5%A1-pagimd%C5%BEiau-tave.html