Gavėnios laikas dar kartą ragina mus ieškoti „įtikinamo atsakymo apie mumyse gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15). Kodėl Jėzus radikaliai neperkeitė pasaulio? Kodėl egzistuoja mirtis, ligos, nelaimės ir prievarta? Turime dar geriau suvokti, kad Kristus atėjo ne primesti savo valios, bet dalytis gyvenimu. Jis atėjo pirmiausia padėti man ir kiekvienam perkeisti savo širdį. Pasaulis…
Pirmąjį gavėnios sekmadienį sugretinamos dvi gundymo istorijos. Pirmoji baigiasi gundytojo pergale, antroji – pralaimėjimu. Adomui ir Ievai nieko netrūksta: jie gyvena rojuje ir gali viskuo naudotis, išskyrus vieno medžio vaisius. Jėzus susiduria su šėtono gundymais po keturiasdešimties dienų pasninko. Ieva patikliai atveria ausis tariamai logiškiems gundytojo argumentams ir patraukliam pasiūlymui. Jėzus nepasiduoda klaidinančiai gundytojo logikai,…
Gavėnios pradžioje Bažnyčia ragina krikščionių bendriją iš naujo pasitikrinti savo tikėjimo pagrindus. Gundymais dykumoje pavaizduotas pavojus tikėjimui tyko nuolatos. Šį pavojų patiria ne tik lengvai pasiduodantys vartotojiškos aplinkos pasiūloms, bet ir geri krikščionys, suvokiantys Dievo tautos atsakomybę. Žmogus, siekdamas laimės, natūraliai siekia saugumo, kurį nori įtvirtinti stabiliais, nekintamais ir numatomais dalykais. Atrodo saugiau pačiam pasirūpinti…
Kadaise vienas atsiskyrėlis turėjo regėjimą: ant miesto sienos sėdi apsimiegojęs velniūkštis ir žiovauja. Anapus miesto sienos keliolika velnių vaikosi šventąjį dykumos atsiskyrėlį Antaną, stengdamiesi jį nugalėti, tačiau jų pastangos bergždžios. Kokia šios istorijos pamokanti išvada? Miestui, pilnutėliam drungnų krikščionių, pakanka apsimiegojusio velniūkščio, spėjančio visus sukontroliuoti. Kova prasideda tik tuomet, kai krikščionybė išgyvenama rimtai. Tik tuomet…