Jei turėtume tik Jono evangeliją, nežinotume, kad Eucharistija buvo įsteigta per Paskutinę vakarienę. Kristaus Kūno ir Kraujo sakramento įsteigimas aprašomas trijose sinoptinėse evangelijose ir šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 11 skyriuje. Kita vertus, tik Jono evangelijoje randame plačią Viešpaties kalbą apie gyvenimo duoną: tai tekstas, kuris mums iš esmės apreiškia Eucharistijos slėpinį. Kai kurie Biblijos…
Yra dalykų, iš kurių mes atpažįstame žmogų, nors to žmogaus nėra šalia. Pavyzdžiui, raštas, rašysena. Atpažįstam savo draugų, artimųjų raštą. Bet ne tik rašysena ir veikimas turi savitą braižą. Pasauliui kosmopolitėjant ir vienodėjant yra kraštų, kurie išlaiko savo unikalumą. Pavyzdžiui, Japonija. Vienas karininkas pasakojo, kad japonas, kad ir ką darytų, padarys kažkaip savaip – net…
Kaip kiekvienam mums svarbu su kuo nors pasikalbėti apie gyvenimą. Vienas būtiniausių žmogiškosios egzistencijos momentų išsikalbėti su patikimu žmogumi, tikru draugu, sutuoktiniu, kunigu, o šiais laikais ir psichologu. Tai būtina. Kaip sekėsi arba nesisekė, kas pavyko arba nepavyko, kaip gera arba bloga, kitaip sakant, kalbėtis su tuo, kam rūpi, kas supranta, kam esi svarbus. Apaštalai…
Viešpats rūpinasi, kad jo mokinys neliktų vienišas. Į misijas mokiniai siunčiami po du. Tai jau bendruomenės pradžia, kurioje galima paliudyti tarnaujančią, kantrią meilę, sulaukti patarimo ir palaikymo. Išsiuntimas reiškia, kad mokiniai neina patys vieni, o neša Dievo žinią apie Jo artumą, atlieka užduotį, kuri kyla iš paties Viešpaties. Mokinių išsiuntimas po kelis išlieka paraginimu mums…
Joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.“ Mes ne nazariečiai. Su Jėzumi neturime jokio giminiško ryšio pagal kūną. Šiuo požiūriu galime pagalvoti, kad ši Evangelijos ištrauka mūsų neliečia. Tačiau tai būtų rimta klaida. Amžinasis Tėvo Sūnus, pranašų Karalius atėjo pas mus. Tapdamas žmogumi, jis mūsų žemę padarė savo tėvyne. Visi žmonės tapo jo broliai. „Pas savuosius atėjo,…
Du stebuklai, tarsi suaugę į vieną istoriją. Mirštanti mergaitė ir kraujoplūdžiu serganti moteris – jos abi beprarandančios savo gyvybę. Kraujo praradimas – tai gyvybės netekimas. Dvylika metų sirgti reiškia patirti didžiulę grėsmę Dievo dovanotam gyvenimo apstumui. Skaičius dvylika primena laiko pilnatvę ir tautos visumą; skaičiuojame dvylika mėnesių per metus ir dvylika Izraelio giminių per tikėjimo…
Iš pirmo žvilgsnio Jonas Krikštytojas gali atrodyti gana paradoksali asmenybė. Jis yra laikomas evangelinio džiaugsmo šaukliu ir Kristaus pirmtaku. Gali taip pat atrodyti, kad jo griežtas gyvenimas dykumoje neturėjo žmogiško džiaugsmo, o jo skelbimas apie galingą Mesiją, kuris ateis iš karto teisti žmonių, kirviu iškirsdamas neduodančius gerų vaisių medžius, vėtykle išvalydamas kluoną, sudegindamas pelus neužgesinama…
Dangaus Tėvyne, laime amžinoji, / Tave atminęs su skausmu kartoju: / Ar teks išvysti Šventąją Trejybę / Visoj grožybėj. Tokiais žodžiais galutinį mūsų gyvenimo tikslą apgieda šermenų giesmė. Šios dienos Evangelijoje Jėzus kalba apie kelią į tą tikslą – į Dangų. Su Dangaus Karalyste yra kaip su sėkla ar grūdu. Jėzus nesiunčia gražių palyginimų apie…
Dievo veikimo strategija. Kokia ji ir kaip vykdoma? Žmogus visada žiūri savo žvilgsniu ir vertina pagal savo supratimą. Mes visi esame pašaukti ieškoti Dievo Karalystės, skelbti ją ir gyventi tos Karalystės tikrovės viltimi. Reikia pripažinti, tai tikrai nelengva užduotis. Panašu, kad tikintieji šiais pažangos, didžiulių mokslinių laimėjimų laikais atrodo tarsi pamišę. Iš pirmo žvilgsnio pasaulio…
Mes ką tik girdėjome Eucharistijos įsteigimo pasakojimą Mato evangelijoje. Tai buvo, pasak evangelisto, pirmąją Neraugintos duonos dieną, kai aukojamas Velykų avinėlis. Mes žinome, kad Jono evangelijoje viskas atsitiko vieną dieną anksčiau, negu numatyta tuometinio žydų kalendoriaus, o pagal tris sinoptinės evangelijas Kristaus Paskutinės vakarienės data tiksliai sutapo su žydų Velykų vakariene. Pirmą Neraugintos duonos dieną,…