Jėzus iš Galilėjos keliavo su mokiniais į Jeruzalę paskutinėms žemiškojo gyvenimo Velykoms. Kaip mes iš anksto rengiamės kokiems nors darbams, taip ir Jėzus iš anksto rengėsi savo kančiai, paskelbdamas apie tai mokiniams. Apaštalai, matydami Jėzaus dieviškąją galybę, net ir minties negalėjo sau leisti, kad jis duotųsi niekinamas ir kankinamas. Jėzus, kalbėdamas apie kančią ir mirtį,…
Tūlam “kryžių šalies” žmogui, regis, turėtų būti natūralu ir miela švęsti iškilmę, kuri aukština kryžių. Sakome, kad lietuviams šis ženklas ypač savas ir brangus. Antai daugelio globojamas auga, gražėja garsusis Kryžių kalnas, daug kur svetur tapęs Lietuvos simboliu ir jau susilaukęs čia pat ne vieno savo antrininko. Per Atgimimą kryžiai vėl išėjo į viešumą: jų…
Nors šįkart evangelistas Morkus savo pasakojimą apie Jėzų pradeda geografinėmis detalėmis (Tyro ir Sidono sritys, Galilėjos ežeras, Dekapolio kraštas), bus šiek tiek rizikos, jei mėgstantis tikslumą skaitytojas turės po ranka Naujojo Testamento žemėlapį ir pamėgins nubrėžti Jėzaus kelionės kryptį. Gausis keisčiausias, sunkiai įsivaizduojamas kelias, su netikėtais ir nelogiškais vingiais ir apylankomis. Nežinia, ar Evangelijos autorius…
Vienoje gimnazijoje teko klausinėti mokinius. Jų atsakymuose skambėjo dažnai girdimos mintys: “Tikiu Dievą, bet nesijaučiu įpareigotas vykdyti Bažnyčios įsakymų – šventadieniais dalyvauti Mišiose, atlikti išpažintį, laikytis įvairių apeigų. Tie įsakymai nėra tikri, jie primesti iš išorės. Jei jų laikyčiausi, būčiau veidmainis”. Tai yra tų Dievo vaikų šventa tikrovė. Pats Jėzus pasipriešino veidmainystei: “ Ši tauta…
“Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip kalbėjo “daugelis”, kurie sekė Jėzų po to, kai išgirdo jį kalbant. Tai jau šis tas. Šiandien dažnai nenorima klausyti Kristaus žodžių, ypač iš lūpų tų, kurie kalba Kristaus vardu – net neišgirdus, kas kalbama ar skelbiama. O ką jie buvo išgirdę? Tai, ką per pastaruosius keturis sekmadienius…
Neįtikimas meilės stebuklas. Viešpats Jėzus tapo gyvąja duona, kad mes ją valgytume ir turėtume savyje jo gyvybės (plg. Jn 6,52). Dar daugiau: Išganytojas šv. Komunijoje save mums duodamas kaip dovaną, sako: “Kas valgo Mano kūną ir geria Mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, (…) tas pasilieka Manyje ir Aš jame”. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus kalba:…
Autorius: KUN. V. BRILIUS Švč. Mergelės Dangun Ėmimo šventę Bažnyčia džiaugsmingai mini prieš daug metų žmonijos istorijoje atsitikusį įvykį: Dievo Motinai Mergelei Marijai baigus savo žemiškąjį gyvenimą, Viešpats vėl sujungė jos sielą su kūnu ir kartu paėmė į dangiškąją garbę pas save. Liturginiai šios šventės pradmenys aptinkami jau VI amžiuje Bizantijos Bažnyčiose ir turi pavadinimą…
Kartą išminčius paklausė savo mokinių: “Koks turtas didžiausias pasaulyje?” Vienas sakė, jog nėra nieko geresnio už mokėjimą nuspėti ateitį. Geras draugas, kuriam galėtum patikėti savo paslaptis,- tarė antrasis. Trečiasis paminėjo gerą kaimyną, su kuriuo galėtų dalytis nelaimėje skausmu, o sėkmėje – džiaugsmu. “Mylinti, tauri širdis yra pats didžiausias turtas pasaulyje”, – tarė dar vienas mokinys….
Iš vieno Prancūzijos uosto į Ameriką išplaukė keleivinis laivas. Vidury vandenyno netoli negyvenamos salos jis atsitrenkė į povandenines uolas. Nors visi žmonės išsigelbėjo, bet saloje nebuvo nei maisto, nei vandens. Neišvengiamai artėjo bado mirtis. Tarp nelaimingųjų keleivių buvo motina su kūdikiu. Į save ji nekreipė dėmesio, tačiau negalėjo susitaikyti su mintimi, kad kūdikis mirs badu…
Kristus ragina: “Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite” (Mk 6,31). Visi esame žmonės, ilgas darbas be poilsio mus nualina. Mes pavargstame – nesvarbu, ką dirbtume, kas bebūtume. Mokytojui, kunigui ar eiliniam darbininkui – visiems reikalingas poilsis. Kur begyventume, mieste ar kaime, visi turime pailsėti – atstatyti savo kūno jėgas. Jėzus dėl to…