Dalyvaudami Bažnyčios gyvenime dažnai išgirstame žodį psalmė ir nebesuprantame šio žodžio prasmės. Psalmės – tai Senojo Testamento maldos, kuriomis jau prieš tris ar net keturis tūkstančius metų žmonės garbino, prašė, atsiprašė ir dėkojo Dievui už patirtas malones. Psalmės nebūdavo kaip nors mechaniškai kuriamos, bet tiesiog išaugdavo iš žmogaus su Dievu bendravimo patirties. Dažnai žmogus jausdavosi…
„Kad, ko gero, ji neateitų ir manęs neapkultų.” Kas? Ta našlė? Ji – teisėją? Tiesiog liaudiško sąmojo kupinas, atrodo, šis mūsų Evangelijos skirsnelis. Jėzus nevengia tokių liaudiškų, kartais ir šiurkštokų posakių. Jėzus nebijo įžeisti pamaldžiųjų, sakydamas, kad išrinktieji įkyriai šaukiasi Dievo per dienas ir naktis. Jėzus nė kiek nesivaržydamas persako ir apie save priešininkų sakomus…
Pasiklausius šios dienos perikopės, nekyla kitų minčių kaip tik apie dėkingumą. „Kur dar devyni?” Jėzus peikia tų devynių iš dešimties pasveikusių nedėkingumą ir pagiria vienintelį samarietį, žydų laikomą eretiku, kuris grįžo padėkoti. Be abejonės, gydydamas ligonius, Jėzus nepaisė konfesinių skirtumų. Ir mūsų diakonija neturėtų to daryti. Dėkingumas yra pirmoji, visų bendrai pripažįstama dorybė, kuria beveik…
Šios dienos Evangelijos skaitinys atskleidžia dvi skirtingas Jėzaus mokinio puses, nutolusias viena nuo kitos kaip dangus nuo žemės. Pirmojoje skaitinio dalyje Jėzaus mokinys yra nelyginant pusdievis, galįs atlikti tiktai Dievui įmanomus darbus; antrojoje jis – samdinys, niekuomet nesijaučiąs pakankamai padaręs savo ponui ir galiausiai pareiškiąs, kad jis yra niekas. Jėzaus mokinys turi išsitekti tarp šių…
…Ir taip ateina laikas susikrauti lagaminus. Nebelieka laiko blaškymuisi ar klaidų taisymui. Turima omenyje, ne banalios kasdienės klaidos ar dėmesio stoka. Neapsakomas vargas, nuostolis – nes visas gyvenimas buvo ne kas kita, o išsiblaškymas be tikslo, be vertybių skalės. Toks gyvenimas yra neautentiška egzistencija. Apie du tokius tipiškus atvejus ir kalbama šio sekmadienio Dievo žodžio…
Pranašas Amosas buvo didysis teisingumo šauklys, gynęs Dievo įsteigtą ir Sandora įtvirtintą dorovinę tvarką. Jis pliekė karštligiško turtėjimo epochoje (Jeroboamo II karalystės laikotarpiu, 783 – 743 m. prieš Kristų) įsigaliojusias negeroves. Jo akis badė socialinio nuosmukio požymiai. Turtai, suplaukę į nedaugelio tautos vadovų rankas, buvo jų korupcijos priežastis; vargšų išnaudojimas tapo įprastas dalykas; ištobulintos tautinės…
Pasitaiko, kad kunigui skaitant gražiausią Evangeliją, pavyzdžiui, kad ir šiandien, kaip Jėzus tartum geriausias piemuo ieško paklydusių avių, džiaugiasi nusidėjėlio sugrįžimu, klausytojai sau ramiausiai snaudžia. Evangelija jau dešimtis kartų girdėta, ir iš pirmųjų žodžių aišku, apie ką bus kalbama, todėl be jokio susidomėjimo klausomasi arba svajojama. Nors Evangelija jau daugel kartų girdėta, tačiau vargu ar…
Kas galėtų nepritarti Jėzui, klausydamas dviejų pavyzdžių “iš gyvenimo”? Vienas paimtas iš privataus tvarkymosi ūkyje, kitas užgriebia platesnius politinius horizontus. Žmogus, norėdamas pasistatyti namą, pirma susiskaičiuoja turimas lėšas, apsvarsto galimybes, numato, kiek kas kainuos. Atsisėdęs skaičiuoja išlaidas, “kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti” (28). Kas veržiasi į didžiąją politiką ir nori pradėti karą, pirmiausia…
Vienas fariziejus iškelia vaišes. Į jas pakviestas Jėzus stebi, kaip renkasi iškilmingi svečiai: fariziejai, sadukiejai, Rašto žinovai. Įėję renkasi garbingesnes vietas, nes kiekvienas save laiko geresniu už kitus. Geresnės vietos jau užimtos, o čia dar ateina labai garbingų svečių. Tuomet šeimininkui daug keblumų, nes jis bijo įžeisti naują svečią ar pažeminti ne garbingoje vietoje atsisėdusįjį….
„Būti išgelbėtam” biblinėje kalboje reiškia „patekti į dangų”. Priešingi savo prasme posakiai būtų: „nebūti išgelbėtam” arba „netekti dangaus”. Tačiau tai visiškai nėra tas pats kaip „patekti į pragarą”. Šiandieniniame Evangelijos skaitinyje operuojama priešprieša – „būti lauke” ir „būti viduje”. Reikia iš visų jėgų stengtis „patekti į vidų” net ir tuomet, kai durys užrakintos ir kai…