Skaitant šiandienos apmąstymui skirtą Evangelijos tekstą, prieš akis iškyla aiški Dievo pozicija – įsakmumas dėl žmogaus ateities. Liepiamąja nuosaka sakoma: žiūrėkite, budėkite, būkite budrūs. Taip, Dievui rūpi jo kūriniai ir jų ateitis. Kitaip sakant, mūsų dabartis ir ateitis. Būti budriems yra rimta užduotis, bene pati svarbiausia.

Žmogus linkęs viską atidėti rytdienai – vėliau, kitąkart, palūkėsiu, suspėsiu, juk nedega, kai pasensiu, kai išeisiu į pensiją, kai pasodinsiu medį, kai pastatysiu namą, kai… Kristus aiškiai ir įsakmiai sako – žiūrėkite, tai reiškia: būkite akyli, pastabūs, įžvalgūs, neapsirikite – laikas ne jūsų. Mes nė vienas nežinome, kiek ilgai dar galėsime tuo gėriu, ta ypatinga Dievo dovana naudotis. Mes – keleiviai. Mes – ateiviai. Mes – tremtiniai. Mes – laikinumo ženklai žemėje. Neturime čia išsilaikančio miesto. Naudojamės tuo, kas priklauso šeimininkui. Jo nuosavybė yra mūsų gyvenimas, mūsų talentai, mūsų savastis – žmogiškasis trapumas ir amžinybės tikrovė.

Laiko negalima pasiimti, turėti, pasilaikyti, pataupyti ar kaip nors kitaip su juo elgtis. Neapsigaukime, jis ne mūsų galioje ir ne mūsų valdžioje, todėl reikia elgtis atsakingai su tuo, kas mums visiškai nepriklauso. Jėzus perspėja – budėkite, nes tai tikroji tiesa apie mus. Būtina perprasti laiko esmę, nes Dievas veikia laike. Juk ir adventas reiškia atėjimą, laukimą, ateitį, pokyčius, vidines įžvalgas, perkeitimą. Tai nepriklauso nuo mūsų. Dovana iš Dievo duota tam, kad mes perprastume paties Dovanotojo strategiją ir veikimą. Jis nenuspėjamas, gali grįžti pas mus bet kada ir pareikalauti iš mūsų to, kas jam ir priklauso – nugyvento mūsų gyvenimo. Ir labai svarbu, kad nerastų mūsų miegančių, nes tai reikštų, jog esame nebudrūs.

Nebudrumas yra negebėjimas, nenoras pripažinti, kad esi priklausomas nuo Dievo ir kad viskas būtent jam priklauso. Nesvarbu, ar mūsų gyvenimas vakarėja, ar jau visai vidurnaktis, ar dar tik paryčiai, ar net gaidgystė. Būtina atsiminti vieną labai svarbią tiesą – nė vienas nėra toks senas, kad negalėtų dar gyventi, ir nė vienas nėra toks jaunas, kad negalėtų jau numirti. Tai Kristaus Evangelijos esmė – Geroji Naujiena mūsų dabarčiai. Jis ateina ir jo atėjimas garantuoja ateities laimę. Jis kviečia, kad būtume budrūs, atidūs, atsakingai gyventume. Tas laikas, kurį Dievas mums dovanoja, turi būti sugrąžintas kokybiškai nugyventas, kitaip sakant, suvokiant, kad esame pakviesti būti gyvenimo durininkais, atsakingais už visus namus, jų saugumą, jų ateitį. Namus reikia saugoti ir branginti, kad juos galėtų paveldėti ateities kartos.

Mūsų namai – Dievo duotas gyvenimas. Jie turi būti tvarkingi, kad galėtume bet kada priimti pas mus ateinantį Svečią, kuriam visa priklauso. Budėkime, žiūrėkime, įsižiūrėkime, būkime budrūs, ir meilės bei ramybės Dievas bus su mumis čia, žemėje, ir ten, amžinybėje, kurios su ilgesiu laukiame ir kuri išsipildys šventųjų Kalėdų, kurioms esame pakviesti tinkamai pasirengti, rytą. Būkime ir visada išlikime budrūs, nes tai būtina sąlyga tinkamai pasirengti Dangaus Karalystei. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-10.pdf