Mato evangelijos ištrauka apie brolišką sudrausminimą eina po Jėzaus palyginimo apie paklydusią avį. Pamokymui apie drausmę raktą duoda Tas, kuris džiaugiasi viena atrasta avele labiau negu nenuklydusiomis devyniasdešimt devyniomis.

Šiandienos žmonių pasaulėjautai įtakos turi nuolatinis veiksmingumo ir rezultatų siekis. Esame susikoncentravę į maksimalų veiksmingumą ir tikimės greitų rezultatų. Tai savaime nėra blogis, tačiau dažnai gyvenimo varžybose pritrūksta meilės ir rūpinimosi žmogumi, o tuomet padariniai būna tragiški. Mes kaip buldozeriai nustumiame nuo kelio visa, kas neatitinka mūsų planų. Nušluojame tuos, kurie išdrįsta stoti mūsų ambicijų kelyje. Konkurencinga pasaulio nuostata diktuoja reaguoti į kiekvieną mums nusižengusį. Jėzus taip pat moko sudrausti klystančius, tačiau jo pamokymo motyvai nėra savanaudiški. Esminis skirtumas: geroji naujiena skiriama taip pat tiems, kurie mus sužeidžia. Spontaniškai esame linkę bėgti ir slėptis nuo agresoriaus. Tačiau sužeistiesiems pirmiems dera skelbti gailestingumą. Jėzus kviečia pirmiems ištiesti ranką ir skelbti jo gailestingumą: „Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį.“

Dažai tenka tęsti užsibrėžtą darbą, ginti savo įsitikinimus nepaisant apkalbų ar šmeižtų. Labai gera padrąsinti, apdovanoti kitą gaivinančiu, sušildančiu ir nušviečiančiu žodžiu. Tokie ugdantys žodžiai gali daryti stebuklus, jie turi kuriamąją galią. Tačiau šiandienos Evangelija mus ragina esant reikalui mokėti paprieštarauti ir pabarti.

Dažnai nenorime ir nemokame spręsti ginčų, šis žodis turi blogą reputaciją. Daugybė institucijų ir bendruomenių visiškai paralyžiuojamos, nes jų nariai nesugeba išgyventi konfliktų taip, kad iš to kiltų nauja bendravimo kokybė, krizė atnaujintų santykius. Daugybė santuokų iširo, nes sutuoktiniai neišmoko vaisingai ginčytis. Kai du laisvi asmenys konfrontuoja ir rodo tik apsimestinę vienybę, tai anksčiau ar vėliau sprogsta ir virsta katastrofa.

Žinoma, ginčai, taip pat ir veidmainiški sutarimai gali būti bevaisiai. Kristaus kryžius yra Dievo ginčas su žmogumi dėl žmogaus. Tai iš meilės kylantis konfliktas, teikiantis gyvybę. Tačiau egzistuoja ir kitoks ginčas – puolusio angelo atsisakymas tarnauti Dievui. Siekdami Kristaus šviesoje išgyventi konfliktą, turime išlikti Jėzaus artumoje, atvirai ir dėmesingai išklausyti mums nemalonių dalykų, pripažinti savo klaidą ir ryžtis pasitaisyti. Net ir dedant pastangas konfliktas nebūna laisvas nuo žmogiškojo egoizmo ar puikybės. Čia į pagalbą ateina Dievo malonė ir sakramentai – jie padeda vaduotis iš tamsybių, padeda būti prieštaravimo ženklu dėl Kristaus, o ne dėl savimeilės.

Jėzus nesistebi, kad brolis nusižengia broliui, bet moko, kaip įveikti kaltę. Atkreipkime dėmesį, kad dėti pastangų dera ir įskaudinusiajam ir įskaudintajam. Kaltasis savo veiksmu sužeidė save net labiau negu įžeistą brolį. Jam gresia didesnis pavojus, nes dėl savo nusižengimo jis rizikuoja išganymu. Būtent todėl įskaudintasis privalo imtis iniciatyvos. Jis neturi įpykęs užsklęsti kaltojo jo kaltės akligatvyje. Jis turi padėti nusikaltusiam broliui išsivaduoti iš kaltės. Jėzus nustato tvarką, kurios, deja, krikščionys ne visuomet laikosi. Pirmiausia jis moko kalbėtis prie keturių akių. Tai turi būti meilingas bandymas atverti brolio sąžinę nuoširdumo ir atvirumo atmosferoje. Jei įspėjimas duoda gerų vaisių, galima džiaugtis laimėjus brolį. Jei pokalbis nepavyksta, reikia pasikviesti vieną ar du geranorius pagalbininkus kaip liudininkus. Tai reiškia, jog būtina stengtis išsakyti tiesą į akis, o ne šnabždėtis už akių. Jei ir tai nepavyksta, įtraukiama visa bendruomenė. Tačiau Jėzus, būdamas realistas, žino, kaip žmogų apakina blogis ir užsklendžia beveik tarp neperžengiamų sienų.

Evangelistas Matas Jėzaus žodžius perteikia iškilmingu, jo žodžius sustiprinančiu Amen: „Iš tiesų sakau jums“. Apaštalai gali atrišti tai, ką jie patys surišo. Ką surišo Dievas, negali atrišti joks žmogus.

Matas priduria pamokymą apie bendrą maldą. Kai Jėzaus vardu susirenka du, trys ar net tūkstančiai žmonių, kai visus vienija mintis garbinti Dievą, kai krikščionys buriasi Dievo meilėje, yra bendrystės malonė. Tuo veiksmingai paliudijamas išganomasis Jėzaus buvimas. Kai kurie krikščionys apgailestauja, kad turi melstis drauge su kitais. Gal jie norėtų būti kažkokios privačios Bažnyčios nariai? Bendroje maldoje kitų buvimas netrukdo, priešingai, jis priartina mums Kristų.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2008-15.pdf