1 Kor 11:23-26

Didysis Ketvirtadienis

Broliai ir seserys, girdėjote pirmame skaitinyje: pirmųjų Velykų Egipte metu ir žydų Velykų apeigose, kurios yra jų atminimas, dalyviai yra budrūs. Prieš bėgant, prieš didįjį Išėjimą, prieš nusileidžiant saulei, Velykos valgomos skubant, apsiavus kurpėmis kojas, susijuosus strėnas, laikant rankoje lazdą. Jeruzalėje, paskutinės Jėzaus vakarienės su mokiniais metu, visi irgi yra budrūs. Vieta buvo laikoma paslaptyje,…

Dievo procesija ieškant žmogaus

Visoje žmonijos istorijoje nebuvo ir nebus pastovesnės vertybės už duoną. Tai viena mūsų fizinės egzistencijos didžiausių vertybių, ir duonos stygius buvo jaučiamas visais žmonijos istorijos amžiais. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje kasmet per 200 mln. vaikų badauja; 460 mln. žmonių alksta. „Žemiškoji duona pasotina žmogų tik tuo atveju, jei sykiu su ja žmogus valgo ir Dangaus…

Altoriaus sakramentas

Didįjį ketvirtadienį, savo mirties išvakarėse, paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, Jėzus vietoj Senojo Testamento apeigų įsteigė sakramentinę auką ir liepė savo mokiniams laikytis šios apeigos kaip jo mirties ir prisikėlimo atminimo. Šio sekmadienio liturgijoje, per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, grįžtama prie Viešpaties įsteigtos Eucharistijos (gr. dėkojimo) įvykio. Antrajame šios dienos skaitinyje skaitome apaštalo Pauliaus…

Dėkojimas ir auka

Šiandienos iškilmė skirta Eucharistijai, kuri yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo „versmė ir viršūnė“. Eucharistija lydi mus gyvenimo kelionėje, ji vienija ir maitina Dievo tautą. Liturginiai skaitiniai mums atskleidžia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangiškąjį maistą ir auką. Jėzus laimina mus pačiu savo buvimu. Jis yra gyvybės Duona, Aukotojas ir Auka. Apie Pradžios knygoje minimą Melchizedeką žinome nedaug –…

Dievo dosnumo šventė

Krikščionys suvokia Eucharistiją kaip dėkojimą, dangaus pokylį ir Viešpaties mirties skelbimą, laukiant jo prisikėlimo. Kai kurie tikintieji šiais laikais ima varžytis Devintinių šventės, ypač viešos procesijos. Kodėl turėtume rodyti Švenčiausiąjį, nuolankiai pasislėpusį duonos gabalėlyje visiems žmonėms? Eidami procesijoje tarsi sakome aplinkiniam pasauliui: „Žiūrėkite, kokį brangų, neįkainojamą turtą mums davė Kristus. Ar nenorite jūs stiprintis šiuo…

Kitoks pasotinimas

Pagal tradiciją laikoma, kad Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei liturginius tekstus parinko ir himnus sukūrė šventasis Tomas Akvinietis. Pasakojama, kad šio darbo ėmėsi pranciškonas šv. Bonaventūras ir dominikonas šv. Tomas. Paklausęs šventojo Tomo sukurtų himnų, Bonaventūras suplėšęs, jo nuomone, tam neprilygusią savo kūrybą… Pirmajame skaitinyje iš Pradžios knygos pasakojama apie Abraomo susitikimą su slėpininguoju Salemo…

Eucharistija – atminimas ir maistas kelionei

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS    Šiandien tikinčiųjų bendrija tarsi didžiulė šeima susėda apie stalą. Esame panašūs į vieną iš tų grupių, kai žmonės paskirstyti po penkias dešimtis, susėdo ant žemės valgyti Viešpaties padaugintos duonos. Žydų šeimai susirinkus prie Velykų stalo vakarienei pagal Biblijos nurodymą mažiausias tų namų berniukas, prieš pradedant valgyti, kreipiasi į šeimos tėvą klausdamas: „Ką…

Kristaus kūnas

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Kosminė ostija Įsivaizduokime, kad mažutė balta ostija, padėta ant patenos Mišių aukai, auga ir didėja. Ji plečiasi iki visatos ribų. Jos skaidrus baltumas viską apgaubia, tačiau nepanaikina tų dalykų bruožų. Galiausiai visa visata atrodo kaip didžiulė ostija. Pasaulis ant visatos altoriaus aukojamas Kūrėjui. Ar vaizduotė ne per daug įsisiūbavo? Tokiai galvosenai rastume…