Tai tas pats Nikopolis, žymus Palestinos miestas, kuris, imperatoriui Markui Aurelijui Antonijui užėmus Judėją, kartu su savo padėtimi pakeitė ir pavadinimą. Tačiau stadija, kurią, kaip sako graikai, išrado Heraklis kelių atstumams matuoti, yra aštuntoji mylios dalis, todėl šešiasdešimt stadijų prilygsta septynioms mylioms ir penkiasdešimčiai žingsnių. Būtent tokį atstumą ėjo tie, kurie buvo tikri dėl mūsų Viešpaties mirties ir palaidojimo, bet abejojo dėl Jo prisikėlimo. Mat prisikėlimas, įvykęs po septintosios savaitės dienos, niekam nekelia abejonių, yra numanomas skaičiumi aštuoni. Taigi mokiniai, kaip, vaikščiodami ir kalbėdami apie Viešpatį, baigė šeštąją savo kelionės mylią, nes jie liūdėjo, kad Tas, kuris gyveno be kaltės, galiausiai priėjo net iki mirties, kurią patyrė šeštąją dieną. Jie buvo įveikę ir septintąją mylią, nes neabejojo, kad Jis ilsisi kape. Tačiau iš aštuntosios mylios jie buvo įveikę tik pusę; Jo jau triumfuojančio prisikėlimo šlove jie visiškai netikėjo. Jiems kalbant apie Jį, Viešpats prisiartina ir prisijungia prie jų, kad paveiktų jų protus tikėjimu savo prisikėlimu ir įvykdytų tai, ką buvo pažadėjęs: Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų; kaip toliau sakoma: Ir jiems bendraujant ir samprotaujant, pats Jėzus prisiartino ir nuėjo su jais. Arba jis taip sako, nes jie laikė Jį svetimšaliu, kurio veido nepažino. Bet iš tikrųjų Jis buvo jiems svetimas, dėl jų prigimties silpnumo, dabar, kai Jis įgijo prisikėlimo šlovę, Jis buvo toli nuo jų ir jų tikėjimui, dar nežinančiam apie Jo prisikėlimą, Jis liko svetimas. Bet Viešpats vėl klausia, nes toliau sakoma: „Ir Jis paklausė jų: Kas gi? Ir jie atsako: Apie Jėzų iš Nazareto, kuris buvo pranašas. Jie išpažįsta Jį buvus pranašu, bet nieko nesako apie Dievo Sūnų; arba dar tobulai netikėdami, arba bijodami pakliūti į persekiojančių žydų rankas, arba nežinodami, kas Jis buvo, arba slėpdami tiesą, kuria tikėjo. Jie priduria šlovindami Jį, galingą darbais ir žodžiais. Tuomet jie turėjo pagrindo liūdėti, nes tam tikra prasme kaltino save, kad tikėjosi išganymo Tame, kurį dabar matė mirusį, ir netikėjo, kad Jis prisikels, o labiausiai jie sielojosi dėl be priežasties numarinto To, kurį žinojo esant nekaltą.

Šaltinis: https://catenabible.com/lk/24